Mirtis ant kryžiaus, prisikėlimas ir žengimas į dangų yra svarbiausi Jėzaus gyvenimo įvykiai, skelbiantys džiugią žinią, kas laukia ir mūsų, jei, gyvendami žemėje, branginame Jėzaus draugystę.
Evangelijoje pagal Matą pasakojama, kaip Jėzus, prieš žengdamas į dangų, paliepė mokiniams: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 19–20). Tai pasakęs Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių.
Jėzaus Žengimo į dangų šventė primena kelis labai svarbius dalykus. Dangus, į kurį įžengė Jėzus, yra skirtas ir mums. Jėzus kentėjo ir mirė ant kryžiaus dėl to, kad mes pasiektume laimingą amžinąjį gyvenimą.
Per televiziją turėjome galimybę stebėti didingą Anglijos karaliaus Karolio III vainikavimo iškilmę. Tai tik silpnas vaizdas, kas laukia mūsų amžinybėje, kur mus pasitiks ne tik prieš mus iškeliavusieji mūsų artimieji bei draugai, bet ir pats Jėzus, dangaus ir žemės Karalius. Tuomet būsime apvainikuoti ne deimantais išpuošta karūna, bet amžinojo gyvenimo džiaugsmu ir garbe.
Jėzaus Žengimas į dangų primena mums patikėtą misiją – plėsti Dievo karalystę pasaulyje. Ši misija yra skirta ne tik apaštalų įpėdiniams, bet ir visiems Dievo tautos nariams. Šią misiją vykdome, kai meldžiamės vieni už kitus, kai savo kilniu gyvenimu liudijame, jog mums yra brangus Evangelijos žodis, teikiantis viltį nueiti tenai, kur nuėjo mirtį nugalėję Kristus.
Tikėjimas į amžinąjį gyvenimą iš esmės keičia žmogaus gyvenimą. Vienaip gyvenime elgsis žmogus, mąstantis, jog su mirtimi viskas baigiasi, kitaip elgsis tas, kuris turi amžinojo gyvenimo viltį. Šitai labai akivaizdžiai matome dabartiniame žmonių gyvenime. Vieni bando iš šio gyvenimo išplėšti bet kokią naudą ir mėgautis praeinančiais malonumais, o kiti geba ne tik dorai gyventi, bet ir pasiaukojamai tarnauti silpnesniems žmonėms, nes žino, kad tai darydami tarnauja pačiam Kristui.
Pirmaisiais krikščionybės amžiais Romos imperijoje buvo nužudyti milijonai Kristaus išpažinėjų; žmonės turėjo drąsos prisiimti kančią ir mirtį, nes giliai tikėjo Viešpaties žodžiais apie jų laukiantį amžinąjį gyvenimą.
Šiuo metu mes esame apsupti sekuliarios kultūros, žmonių dėmesį kreipiančios tik į laikinuosius dalykus. Televizija ir internetas mus maitina žiniomis, kaip gerai įsikurti šiame pasaulyje, o minčiai apie amžinybę nepalieka vietos. Ypač sunku susiorientuoti, kas gyvenime yra svarbiausia, jauniems žmonėms, todėl gresia pavojus plaukti pasroviui su minia žmonių, nemąstančių apie amžinybę.
Apaštalas Paulius meldė Dievą suteikti žmonėms išminties pažinti amžinybės viltį, į kurią yra pašaukti (žr. Ef 1, 17–18). Melskimės ir mes vieni už kitus, kad ši viltis gaivintų ir mūsų gyvenimą.Kristaus Žengimo į dangų šventė kviečia mus pamąstyti, ar mes nuosekliai laikomės Evangelijos žodžio, rodančio kelią aukštyn, kur nuėjo mirtį nugalėjęs mūsų Viešpats.
