Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė siūlo suteikti moterims galimybę rinktis sudaryti pavardę su galūne -a. Pasak parlamentarės, ne viena moteris šalyje jau laukia pokyčių. Tačiau tokiam siūlymui priešinasi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ir Seimo opozicija.
Prieš penkerius metus susituokusi Milda sako buvo tvirtai nusprendusi pasirinkti vyro pavardę. Tačiau vilnietei teko nusivilti.
„Aš irgi norėjau būti Štuka, nes man gražiai skamba – Milda Štuka, tačiau dėl dabartinių taisyklių aš negalėjau būti Štuka, galėjau būti tik Štukė arba Štukienė, arba galėjau imti mergautinį variantą – Štukaite būti“, – teigia vilnietė Milda Štukė.
Tačiau nė vienas pasiūlytas variantas Mildai netiko, todėl ji pradėjo svarstyti apie vestuves užsienyje. Moteris domėjosi ir teisinėmis galimybėmis, tačiau sužinojo, kad išimtys taikomos tik planuojančiomis tuoktis su užsieniečiu arba tada, jei vyro giminėje buvo moteris su tokia pavarde.
„Kai įstatymai pasikeis, galiu garantuoti, kad būsiu viena iš pirmųjų pasikeisti pavardę ir pagaliau vadintis taip, kaip visada norėjau“, – sako vilnietė.
Tokių pokyčių laukia ne tik ištekėjusios moterys. Lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniota sako – jei turėtų galimybę, sutrumpintų savo mergautinę pavardę.
„Viešojoje erdvėje daug žaidžiu su Giniotaitė ir Giniota variantais ir man yra nuoširdžiai aktualu, jog nebūtų identifikuojama, kokia ta mano šeimyninė padėtis yra“, – sako lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniota.
Seimo laisvės frakcijos seniūnė I. Pakarklytė sako, kad jau metas moterims suteikti galimybę pasirinkti pavardę su galūne –a. Tačiau opozicijos atstovai siūlymą kritikuoja. Teigia, kad pasirinkimų pakanka.
„Su moteriškomis pavardėmis mes 2003 metais turėjome tokį atvejį, kai buvo galūnė -ė įteisinta. Tai prieš 20 metų jau. Ir matome – pasaulis nesugriuvo, niekas nenutiko, lietuvių kalba toliau sėkmingai gyvuoja“, – teigia Seimo narė.
„Jei Anglijoje visi yra Smithai ir vyras, ir moteris, tai mūsuose yra tradicija, kad priesagos parodo, koks yra tavo santykis su tavo pavarde, su tavo šeima. Pasauliui mes gražūs savo išskirtiniais dalykais. Ir vienas iš jų ir vardas, ir pavardė“, – sako Seimo LVŽS frakcijos narys Stasys Tumėnas.
Seimo narė siūlymą teikė ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, tačiau įstaiga jį atmetė. Vis dėlto Komisijos pirmininkės manymu, jei tendencijos keisis ir poreikis augs, pokyčiai gali būti neišvengiami.
„Galūnė -a neprieštarauja, kad tai būtų moteriška giminė, tiesiog kol kas stengiamės į sistemą neįsileisti tų formų, kurios neatitinka tradicijos, kurios būtų dirbtinės ir išgalvotos“, – teigia Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.
O štai kalbininkė Loreta Vaicekauskienė sako, kad argumentai apie „tradicijas“ sunkiai atlaiko kritiką. Kaip ji teigė LRT RADIJUI, kalbos „sistema nėra duota“, ji nėra stovinti.
„Kalbos komisija kalba apie kultūrinį, ne lingvistinį argumentą. <...> Lingvistiškai tai visiškai tvarkinga. Kultūriškai, kai sako, kad tai tradicija, kad neva neišlaikome tradicijos, tai turime diskutuoti, kas yra tradicija.
<...> Buvo laikai be pavardžių, buvo laikai be ištekėjusios moters žymėjimo. Atėjo laikai, kai turim įvairiausių formų. Emigrantai turėjo dar kitų tradicijų. <...> Šiandieninę kultūrą turime laikyti irgi kultūra, kuri kuria savo tradicijas – jei daliai moterų yra labai svarbu, <...> tai vadinasi, mūsų kultūroje vyksta pokytis, vadinasi, mūsų kultūroje reikia variantų“, – LRT RADIJUI teigia L. Vaicekauskienė.
Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus duomenys rodo, populiariausiu pasirinkimu išlieka pavardės su galūne -ienė. Jas pasirenka du trečdaliai moterų. O dėl galūnės -a kreipiamasi retai.
„Dėl -a galūnės pavardėje kelis kartus per metus mes vis dar sulaukiame paklausimų ar santuokos sudarymo metu, jei vyro pavardė yra lietuvių kilmės ir baigiasi galūne -a, ar moteris gali tokią pavardę įgyti“, – teigia Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.
Anot Seimo narės I. Pakarklytės, diskusija dėl pavardžių dar nebaigta ir svarstoma šį klausimą kelti pavasario sesijoje.
