Ar žinojote, kad prieš kelis šimtus metų klaipėdiečiai mėgavosi austrėmis, valgė eršketus, o receptų knygose buvo siūloma gaminti plaučių pyragėlį ar alų gardinti šalavijais? Šiuos ir daugybę kitų netikėtų faktų bus galima sužinoti apsilankius Klaipėdos pilies muziejuje.
Klaipėdos pilies muziejuje
Ar šiandien ryžtumėtės paragauti plaučių pyragėlio? O gal alaus, į kurį įmušami kiaušiniai ir dedama sviesto? Tokius receptus galima rasti XVI amžiaus pabaigos kulinarijos knygose, kuriomis rėmėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijos kūrėjai.
Istorikai primena, kad tikslių žinių apie to meto klaipėdiečių valgiaraštį nėra, tačiau archeologiniai radiniai ir istoriniai šaltiniai leidžia gana tiksliai atkurti anuometinę virtuvę. Ji buvo gerokai įvairesnė, nei galėtume įsivaizduoti.
Remiantis archeologiniais ir istoriniais šaltiniais, XVI–XVIII amžiaus Klaipėdos gyventojų virtuvė buvo gerokai įvairesnė, nei galėtume įsivaizduoti. Miestiečių racione dominavo jautiena, kiauliena ir aviena, tačiau svarbią vietą užėmė ir žuvis. Klaipėdiečiai valgė eršketus, starkius, lydekas, karšius, menkes, ungurius, plekšnes, silkes bei kitas Baltijos gėrybes.
Dar didesnę nuostabą kelia austrės. Istoriniai šaltiniai mini atvejį, kai į Klaipėdą atplaukus laivui su austrių kroviniu jų nepavyko parduoti vietoje, todėl krovinį teko gabenti toliau. Archeologai senamiestyje aptiko net 652 austrių geldeles, liudijančias, kad šis delikatesas Klaipėdoje buvo žinomas jau prieš kelis šimtmečius.
Pilies muziejuje eksponuojami XVI amžiaus kulinariniai receptai. Vienas jų pasakoja, kaip ruošti virtą žuvį su svogūnais ir sviestu, kitas – kaip išvirti alų, kad jis būtų malonaus skonio, o bene labiausiai nustebins receptas, skirtas plaučių pyragėliui.
Plaučių pyragėlis
Tai vienas įdomiausių muziejuje pateikiamų receptų.
Ingredientai:
- plaučiai;
- blužnis;
- širdis;
- prieskoniai;
- kita mėsa.
Gaminimas
Plaučius, blužnį ir širdį išvirti su prieskoniais, nusausinti, susmulkinti ir sumaišyti su kita mėsa. Taip buvo gaminamas vadinamasis plaučių pyragėlis.
Ekspozicija leidžia pažvelgti į senąją Klaipėdą ne per karus ar prekybą, o per kasdienį žmonių gyvenimą – tai, kas garavo jų puoduose ir gulėjo ant pietų stalo. Pasirodo, kai kurie anuometiniai valgiai šiandien skamba egzotiškai, o kiti stebėtinai primena šiuolaikinę virtuvę.
Keletas kitų receptų
Sviestu gardinta virta žuvis
Žuvis buvo vienas svarbiausių klaipėdiečių maisto produktų. Miestas gyveno prie vandens, todėl ant stalo dažniausiai atsidurdavo ešeriai, menkės, silkės, unguriai, karpiai, lydekos ar plekšnės.
Vienas seniausių receptų siūlo:
Ingredientai:
- šviežia žuvis;
- svogūnai;
- petražolės;
- sviestas;
- pipirai;
- imbieras.
Gaminimas
Žuvį išvirti. Ant išvirtos žuvies berti smulkintų svogūnų ir petražolių, užpilti gausiu kiekiu tirpinto sviesto, pagardinti pipirais ir imbieru.
Alus su sviestu ir kiaušiniais
Šiandien toks derinys skamba neįprastai, tačiau XVI amžiuje jis buvo laikomas stiprinančiu gėrimu.
Ingredientai:
- alus;
- 1–2 litrai vandens;
- sviestas;
- kiaušiniai.
Gaminimas
Į puodą supilti alų, įpilti vandens, įmušti kiaušinius, įdėti sviesto ir viską gerai išmaišyti.
Gera kepenų šaltiena
Vidaus organai anuomet buvo vertinami ne mažiau nei pati mėsa.
Ingredientai:
- veršio kepenys;
- plaučiai;
- širdis;
- svogūnai;
- prieskoniai;
- druska.
Gaminimas
Visus produktus išvirti, smulkiai sukapoti, sumaišyti su atskirai virtais svogūnais, pagardinti prieskoniais ir druska.
Trinta mėsa žmonėms, kurie nebegalėjo kramtyti
Jau prieš daugiau kaip keturis šimtus metų buvo galvojama apie vyresnio amžiaus žmonių mitybą.
Ingredientai:
- virta mėsa;
- mėsos sultinys;
- duona;
- kiaušinio trynys;
- sviestas;
- prieskoniai.
Gaminimas
Mėsa būdavo labai smulkiai sutrinama, sumaišoma su sultiniu, trupučiu duonos, kiaušinio tryniu ir sviestu. Patiekalas tapdavo minkštas ir lengvai valgomas.
Šie receptai parengti pagal Ignės Jonikaitės tyrimą apie Klaipėdos miestiečių mitybą XVI–XVIII a. ir remiasi 1598 m. Leipcige išleista Beyerio Johannsono kulinarijos knyga „Küchenmeisterei“, kurios receptai buvo pritaikyti muziejaus ekspozicijai.
www.musuzinios.inf.
