Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) prašo visuomenės pagalbos nustatyti paminklų ir informacinio stendo, skirtų Laisvės kovotojams atminti, niokotojus.
Lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. LGGRTC gavo informaciją apie Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioninio padalinio Globių girininkijos teritorijoje Purviškių miške rastus suniokotus du atminimo ženklus žuvusių Kęstučio apygardos partizanų atminimui.
© Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa” nuotr.
Vienas šių ženklų pastatytas 2007 m. ir skirtas 1948 m. rugsėjo 15 d. šiame miške kautynėse su MGB Tauragės vls. poskyrio stribais ir MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo viršininko Juozo Stanevičiaus-Gedimino, rinktinės štabo pareigūnų Mečislovo Dargužo-Aro, Simo Gavėnios-Drąsučio, Broniaus Kačiušio-Jūros, Simo Macaičio-Sakalo, Vlado Narušonio-Šilo, Naro, Alekso Valančiaus-Žydrūno ir Jono Stoškaus-Eimučio būrio partizanų Juozo Dailidaičio-Valiaus, Boleslovo Jurkausko-Santvaro, Dominyko Mišeikio-Arūno, Vlado Pečkausko-Saturno, Juozo Remeikio-Pilėno, Prano Strainio-Pranciškaus atminimui.
Kitas, pastatytas 2002 m., skirtas 1950 m. gruodžio 12 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje kautynėse su 14 MGB Jurbarko r. skyriaus stribų ir 40 MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės štabo Visvydo tėvūnijos partizanų Marijos Šimkienės-Drebulės, Antano Šimkaus-Jazmino ir Prano Undraičio-Paganinio atminimui. Ši vieta, kaip Lietuvos partizanų žūties vieta, įrašyta į Kultūros vertybių registą.
© Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa” nuotr.
Abu paminklai pastatyti buvusių partizanų bendražygių prašymu atlikus minėtų vietų archyvinius istorinius tyrimus ir gavus tuometinės Jurbarko miškų urėdijos sutikimą.
Lėšos ženklo pagaminimui ir statybai buvo skirtos vykdant LR Vyriausybės patvirtintą valstybinę „Atminimo ženklų, simbolių ir paminklų genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, programą“.
Suniokotas informacinis stendas įrengtas 2018 m. prie kelio Pažėrai–Kazlų Rūda (Kazlų Rūdos seniūnija, Kazlų Rūdos sav.) ir skirtas pažintinio maršruto „Paskutinis Julijono Būtėno žygis“ aprašymui.
Šis pažintinis maršrutas atkartoja žymaus rezistento ir žurnalisto Julijono Būtėno istorinį žygį, prasidėjusį 1951 m. balandžio 19 d. nuo nusileidimo parašiutu vietos Kazlų Rūdos miške, tarp Papilvio ir Kajackų kaimų, iki bunkerio Rūdšilio girioje (Lekėčių seniūnija, Šakių r. sav.), kuriame jis gegužės 22 d. didvyriškai žuvo.
Lapkričio 30-ąją pastebėta, kad Globių miške suniokotas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę. Paminklas žymi Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanų žūties vietą.
Su sovietiniais okupantais kovoję šeši partizanai žuvo 1950-ųjų gruodžio 12-ąją, kai jų bunkerį aptiko okupantai.
Partizanų žūties vietoje, jų atminimui, buvo pastatytas dvigubas kryžius. Tokie paminklai partizanams atminti statomi visoje šalyje.
Nežinomi vandalai nuskaldė dalį betoninio kryžiaus.
Dėl įvykio teisėsauga pradėjo tyrimą.
Lydžio rinktinės 3 kuopos partizanai (apie 1946)
© Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa” nuotr.
