Dailininkė, grafikė ir knygų iliustratorė Vaiva Trilikauskaitė–Kulišauskienė be kūrybos neįsivaizduoja nė vienos dienos. Ypatingą vietą jos gyvenime užima jūra – vieta, kurioje gimsta naujos idėjos, atsinaujina mintys ir sustiprėja kūrybinis polėkis. Vaivos kūrinys prasideda nuo mažiausio taškelio. Menininkė kurdama atsiriboja nuo kasdienybės, o jos vaizduotėje atgyja kiekvienas personažas.
Pirmieji kūriniai senelės kaliošuose
„Pradėjau piešti, dar ankstyvoje vaikystėje, visą gyvenimą buvau aktyvi. Prisipažinsiu atvirai, mokykloje ne itin sekėsi piešti pagal užduotis. Lyginant su kitų vaikų darbais, mokytojai vertino prastai, kadangi aš piešdavau iš savo fantazijos. Visuomet tryškau kūrybiniu smalsumu, domėjausi tuo, kas gražu, įdomu, ką galima pavaizduoti. Stengiausi gilintis į daiktų charakterį, jų formas, faktūras, ieškojau plastikos. Visada žavėjo judesys, kaip antai jūros bangos, sportas. Pirmieji mano kūrybiniai bandymai buvo nedidelė, vaikiška knygelė, kurią pati rašiau, iliustravau, sudėjau joje visus savo jausmus. Deja, ji dingo. Buvo neramu, juk tiek meilės įdėjau. Paskui ja radau pas savo prosenelę kaliošuose. Paklausiau jos, ar tai mano knygele? Ji atsake, kad jai labai patogu tas knygeles minkštas popierius. Juk negalėjau pykti ant seno žmogaus, bet gaila buvo kūrybos. Iki šių dienų liko smagi istorija ir prisiminimas“, – atviravo menininkė.
Jūra – neišsenkantis įkvėpimo šaltinis
Pasak pašnekovės, svarbiausia, turėti ką pasakyti, ką parodyti. Darbų gali būti ir nedidelis kiekis, bet jie turi kalbėti, kažkuo traukti, nukelti publiką į ypatingą meno salelę. Paroda negimsta per dieną, jai reikia ruoštis, dirbti. Vaivos kūryboje jūra užima ypatingą vietą. Pasak menininkės, pasivaikščiojimas pajūriu dažnai tampa geriausia kūrybine dirbtuve. „Pabuvus prie jūros, atrodo, kad mintys tampa šviesesnės. Bangų mūša padeda nurimti, atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir pažvelgti į viską naujai. Nuo jūros grįžti lyg atsinaujinęs“, – sakė kūrėja. Menininkė kuria grafikos darbus, iliustracijas, portretus, šaržus, suvenyrus. Tačiau didžiausia vertybė jai visada buvo ne pats daiktas, o idėja. „Idėja yra kūrinio pradžia. Ji gimsta stebint pasaulį, žmones, gamtą. Kartais viena mintis gali augti labai ilgai, kol tampa kūriniu“, – įsitikinusi Vaiva.
Vaizduotė, kuri veda pirmyn
Vaivos kūrybos išskirtinumas – laki vaizduotė, plastiška linija ir kruopštumas. Ypač jai artima vaikų literatūra ir pasakų personažų pasaulis. „Jeigu gaunu galimybę iliustruoti vaikams skirtą knygą, galiu visiškai pasinerti į kūrybą. Kiekvienas personažas turi savo charakterį, nuotaiką ir istoriją. Tai leidžia sugrįžti į vaikystės pasaulį“, – pasakojo menininkė. Anot jos, kūrėjas nuolat stebi aplinką, ieško detalių, kurios vėliau atgimsta darbuose. „Kūryba prasideda nuo stebėjimo. Kartais pakanka vienos detalės ar mažo taškelio popieriuje, kad gimtų visas pasaulis“, – šypsojosi Vaiva.
Misija – nešti džiaugsmą
Daug mūsų menininkų nepelnytai užkasa savo talentus, tad visiems sakau – neužkaskit savo talentų. Talentas, juk menininko duotybė, jo nereikia išbarstyti po visus kampus. Jei yra kažkokio idėja, kuri tau patinka, tiesiog užsikabini, sėdi, dirbti ir padarai. „Kūryba nėra darbas. Daugelis mano paveikslų gimė nuo paprasčiausio taškelio. Tiesiog atsisėdu, pamatai ir atjungiu mąstymą. Nebūtinai kažką paišydama aš apie tą kūrinį galvoju. Gali būti, kad mintys neša kitur, galvoji apie kitus dalykus. Kūrybai reikalingas susitelkimas, ramybės atradimas. Stengiuosi, kad kuriant neblaškytų aplinkybės–atviravo Vaiva. Ji pabrėžė, jog kūrybiniai žmonės tam ir yra, kad neštų džiaugsmą, kurtų grožį. Jiems tai yra duota“.
