Viso pasaulio katalikai spalio 22-ąją prisiminė šventąjį Joną Paulių II. Jo gyvenimo ir viso to, ką jis darė, paslaptis, kaip jis pats sakė, buvo Eucharistija – Kristus, esantis žemėje.
Gimęs 1920 m. Vadovicuose, Lenkijoje, Karolis Józefas Wojtyła (Karolis Jozefas Voityla), Jono Paulius II, popiežiaus pareigas ėjo nuo 1978 m. iki mirties 2005 m. Per beveik 27 metus trukusį pontifikatą jo mokymas pakeitė Katalikų Bažnyčią. Bene labiausiai jis prisimenamas dėl savo charizmatiškos prigimties, meilės jaunimui, kelionių po pasaulį ir vaidmens žlugdant komunizmą Europoje.
Šventuoju jis buvo kanonizuotas praėjus mažiau nei 10 metų po mirties, 2014 m.
Pateikiame 13 į Amžinybę iškeliavusio Romos popiežiaus citatų apie jo meilę Eucharistijai:
„Eucharistija yra mano dienos paslaptis. Ji suteikia jėgų ir prasmės visai mano tarnystės Bažnyčiai ir visam pasauliui veiklai… Tegul Jėzus, esantis Švenčiausiajame Sakramente, kalba jūsų širdims. Būtent Jis yra tikrasis gyvenimo atsakymas, kurio jūs ieškote. Jis pasilieka čia su mumis: Jis yra Dievas su mumis. Ieškokite Jo nepailsdami, priimkite Jį be išlygų, mylėkite Jį be pertraukos: šiandien, rytoj, per amžius!“ – Kreipimasis į Bolonijos jaunimą, 1997 m. rugsėjo 27 d.
Eucharistija yra mano dienos paslaptis.
„Su Eucharistija artumas tampa visiškas; Dievo ir žmogaus susiliejimas pasiekia viršūnę.“ – Bendroji audiencija, 2000 m. spalio 11 d.
„Eucharistija, Kristaus Paschos atminimas, savo prigimtimi yra amžinybės ir begalybės nešėja žmonijos istorijoje“. – Bendroji audiencija, 2000 m. spalio 25 d.
„Į susitikimą su Jėzumi, paslėptu Eucharistijoje, atsineškite visą savo amžiaus entuziazmą, visas viltis, visą troškimą mylėti.“ – Mane nobiscum Domine, 2004 m. spalio 7 d.
„Priimti Eucharistiją reiškia įžengti į gilią bendrystę su Jėzumi. „Pasilikite manyje, ir Aš jumyse“ (Jn 15, 4). Šis gilaus ir abipusio „pasilikimo“ santykis leidžia mums patirti tam tikrą dangaus žemėje nuojautą. Argi tai nėra didžiausias žmogaus troškimas? Argi ne tai turėjo omenyje Dievas, istorijoje įgyvendindamas savo išganymo planą? Dievas įdėjo į žmonių širdis savo žodžio „alkį“ (plg. Am 8, 11), alkį, kuris bus patenkintas tik visiškai susivienijus su Juo. Eucharistinė bendrystė buvo duota tam, kad galėtume „pasisotinti“ Dievu čia, žemėje, laukdami visiško išsipildymo danguje.“ – Mane nobiscum Domine, 2004 m. spalio 7 d.
„Nes net kai Eucharistija švenčiama ant kuklaus kaimo bažnyčios altoriaus, ji visada tam tikru būdu švenčiama ant pasaulio altoriaus. Ji sujungia dangų ir žemę. Ji apima ir persmelkia visą kūriniją.“ – Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.
„Nuolankiuose duonos ir vyno ženkluose, paverstuose Jo kūnu ir krauju, Kristus eina šalia mūsų kaip mūsų stiprybė ir maistas kelionėje, Jis leidžia mums visiems tapti vilties liudytojais.“ – Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.
„Jėzus laukia mūsų šiame meilės sakramente.“ – Dominicae Cenae, 1980 m. vasario 24 d.
„Jėzus nėra idėja, jausmas, prisiminimas! Jėzus yra ,asmuo’, visada gyvas ir esantis su mumis! Mylėkite Jėzų, esantį Eucharistijoje. Jis pasiaukojamai yra Šventosiose Mišiose, kurios atnaujina Kryžiaus auką. Eiti į Mišias reiškia eiti į Kalvariją susitikti su Juo, mūsų Atpirkėju. Jis ateina pas mus šventojoje Komunijoje ir lieka esantis mūsų bažnyčių tabernakuliuose, nes yra mūsų draugas.“ – Kreipimasis į Italijos jaunimą, 1978 m. lapkričio 8 d.
„Jei nepaisytume Eucharistijos, kaip galėtume įveikti savo trūkumus?“ – Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.
„Ir argi Marijos sužavėtas žvilgsnis, kai ji kontempliavo naujagimio Kristaus veidą ir glaudė jį prie savęs, nėra tas neprilygstamas meilės pavyzdys, kuris turėtų mus įkvėpti kiekvieną kartą, kai priimame eucharistinę Komuniją?“ – Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.
Jei nepaisytume Eucharistijos, kaip galėtume įveikti savo trūkumus?
„Marija visu savo gyvenimu yra ,Eucharistijos moteris’. Bažnyčia, žvelgianti į Mariją kaip į pavyzdį, taip pat yra pašaukta mėgdžioti ją santykiuose su šiuo švenčiausiu slėpiniu“. – Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.
„Bažnyčia gavo Eucharistiją iš Kristaus, savo Viešpaties, ne kaip vieną dovaną – kad ir kokią brangią – tarp daugelio kitų, bet kaip dovaną par excellence, nes ji yra jo paties, jo asmens, jo šventosios žmogystės dovana, taip pat jo išganomojo darbo dovana.“ – Ecclesia de Eucharistia, 2003 m. balandžio 17 d.
