Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, dvejus metus netaikyti reikalavimo mokėti valstybine kalbą, norint dirbti darbą, kuriam iki šiol būtina mokėti lietuvių kalbą. Tai suteiks galimybę pradėti dirbti iš Ukrainos atvykusiems mokytojams ir kitų profesijų atstovams.
„Šiuo sudėtingu laiku nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams Lietuvoje turime sudaryti sąlygas jaustis kuo geriau ir kuo greičiau įsilieti į darbo rinką. Manome, kad dvejų metų laikotarpis yra visiškai pakankamas terminas išmokti valstybinę kalbą. Mokytojai ir kitų profesijų atstovai, nemokantys lietuvių kalbos, bet turintys atitinkamą kvalifikaciją, galės pretenduoti į darbo vietą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šiuo metu Ukrainos mokytojai gali būti įdarbinami mokytojų padėjėjais.
Vyriausybei pritarė švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui keisti Vyriausybės 2003 metų nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kad būtų sudarytos sąlygos integruoti į darbo rinką asmenis, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad užsieniečiams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos 2 metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo.
Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. Valstybinės kalbos įstatymas numato teisę Vyriausybei nustatyti kategorijas, pagal kurias asmenys turi mokėti valstybinę kalbą, jiems siekiant dirbti tam tikrą darbą.
Šiuo metu užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, teikiama ribotos apimties socialinė parama, todėl sąlygų dirbti sudarymas yra labai svarbus.
Kovo 4 d. ES Taryba nustatė, kad iš Ukrainos yra patiriamas perkeltųjų asmenų masinis srautas ir pagal ES direktyvos „Laikina apsauga esant masiniam perkeltųjų asmenų srautui“ nuostatas jiems pradedama taikyti laikinoji apsauga.
Laikinoji apsauga yra ekstremaliajai situacijai skirtas mechanizmas, kuris gali būti taikomas esant masiniam asmenų antplūdžiui ir kuriuo siekiama perkeltiesiems asmenims, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį, suteikti kolektyvinę (t. y. nenagrinėjant atskirų prašymų) apsaugą.
Šia priemone siekiama sumažinti nacionalinėms prieglobsčio sistemoms tenkantį spaudimą ir sudaryti sąlygas perkeltiesiems asmenims naudotis suderintomis teisėmis visoje ES. Šios teisės apima teisę apsigyventi, galimybę patekti į darbo rinką, naudotis būstu, gauti medicininę pagalbą, taip pat vaikų galimybes mokytis.
Laikinoji apsauga aktyvuota pradiniam vienų metų laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti automatiškai pratęsiamas šešiais mėnesiais (ne daugiau kaip dar vieniems metams).
Laikinąja apsauga gali naudotis Ukrainos piliečiai, taip pat trečiųjų šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Ukrainoje suteikta tarptautinė apsauga, ir jų šeimos nariai, jei jie 2022 m. vasario 24 d. arba iki tos datos gyveno Ukrainoje. Trečiųjų šalių piliečiams, kurie vasario 24 d. arba iki tos datos gyveno Ukrainoje turėdami leidimą nuolat gyventi šalyje ir kurie negali saugiai grįžti į savo kilmės šalį, valstybės narės taikys arba laikinąją apsaugą, arba tinkamą apsaugą pagal nacionalinę teisę.
Priimdami į darbą asmenis, nemokančius valstybinės kalbos, darbdaviai turėtų priimti juos dirbti ten, kur kalbos nemokėjimas nebūtų kliūtis tinkamai atlikti darbą.
