2023 m. kovo 24 d.
S. Čirbos nuotr.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) šią savaitę dvi dešimtis sporto trenerių jau šeštą kartą pakvietė į nemokamus sporto administravimo mokymus. Tiesa, šiais metais dalyviams buvo paruošta atnaujinta programa, kurios pagrindinės kryptys – emocinis intelektas ir konfliktų valdymas.
„Per metus mažiausiai dvi rinktines vežame į tarptautinius olimpinius renginius, todėl daug bendraujame su sporto treneriais. Pokalbių metu paaiškėjo, kad būtent šių – psichologinių įgūdžių labiausiai trūksta sporto specialistams. Dažniausiai mokymai, kuriuose dalyvauja treneriai, yra susiję su techninės kvalifikacijos kėlimu, o bendravimo, konfliktų valdymo seminarų trūksta.
Mūsų tikslas – padėti sporto specialistams ugdyti kompetencijas, leisiančias kvalifikuotai atlikti savo darbą ir taip prisidėti prie sporto plėtros Lietuvoje“, – sakė mokymų organizatorė, LTOK Olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.
Agnė Vanagienė (S. Čirbos nuotr.).
Dalyvauti šeštą kartą vykstančiuose mokymuose buvo atrinkti 20 dalyvių, tarp jų – buvęs krepšininkas Donatas Slanina, olimpietė lengvosios atletikos trenerė Irina Krakoviak-Tolstika, Lietuvos U-23 regbio rinktinės treneris Dovydas Taujanskas.
Tris dienas trunkančiuose mokymuose viena iš Lietuvos olimpinės misijos vadovių A. Vanagienė pasakojo apie pasiruošimą ir dalyvavimą olimpinėse žaidynėse, taip pat dalinosi savo patirtimi sporto vadybos srityje. Kartu su patyrusiu lektoriumi Lauru Balaiša treneriai gilinosi į psichologijos, įtakos darymo, konfliktų valdymo ir emocinio intelekto temas. Balandžio 6 d. vyksianti paskutinė mokymų dalis bus skirta sporto medicinai.
Mokymus finansuoja Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Olimpinis solidarumas.
– Kuo šiais metais sporto administravimo mokymai treneriams skiriasi nuo ankstesnių?
– Visiškai atnaujinome mokymų turinį, pakeitėme konceptą. Dabar orientuojamės į administracinį-psichologinį klimatą trenerių darbe, atsirado tokios temos, kaip įtakos darymas, emocinis intelektas, konfliktų valdymas.
Vieną mokymų dalį skirsime sporto medicinai – apie tai, ką būtina žinoti sporto treneriams pasakos Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentas Paulius Petraitis. Yra daug pokyčių, susijusių su sportininkų sveikatos priežiūra, o dirbantiems treneriams šios žinios arba nesuteikiamos, arba neatnaujinamos.
Dar viena naujovė – namų užduotys. Po pirmosios dalies dalyviai gavo tam tikrų konfliktinių situacijų modeliavimo užduotį, kurią turės atlikti pasitelkdami emocinį intelektą. Balandį vyksiančių mokymų metu atliktas užduotis analizuosime.
– Kodėl treneriams yra svarbios šios žinios?
– Treneriai yra tarsi tarpinė grandinė tarp sportininkų, jų tėvų, administracijos, todėl šie įgūdžiai jiems būtini. Matome, kad keičiasi ne tik treneriai, dirbantys su jaunimu, bet ir patys jaunieji sportininkai, todėl svarbu tobulinti bendravimo, psichologinius įgūdžius.
Be to, kasmet pasibaigus mokymams dalyviai užpildo vertinimo anketą, pagal kurią pastebėjome, didelį poreikį konfliktų valdymo mokymams.
Mokymų akimirka (S. Čirbos nuotr.).
– Kokių atsiliepimų sulaukiama iš mokymų dalyvių?
– Nemaža dalis šiais metais vykstančių mokymų dalyvių patikino girdėję labai gerų atsiliepimų iš anksčiau dalyvavusių kolegų, kad tai kokybiški mokymai. Tai įrodo ir atranka. Galime priimti tik 20 žmonių, o prašymų gavome dvigubai daugiau.
Kadangi kursus treneriams organizuojame tik kartą per metus, galime užtikrinti, kad kokybė yra aukšta, o lektoriai – aukščiausios kvalifikacijos.
– Pagal kokius kriterijus vyko atranka?
– Pirmiausia, žinoma, dalyviai turėjo atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Tada – trys pagrindiniai aspektai – lyčių lygybė, geografinė ir sporto šakų įvairovė. Viena LTOK strateginių krypčių – lyčių lygybė, todėl siekiame, kad mūsų mokymuose dalyvaujančių vyrų ir moterų skaičius būtų tolygus. Taip pat norime, kad žinių pasisemtų kuo įvairesnių sporto šakų atstovai iš skirtingų Lietuvos vietovių.
– LTOK kasmet organizuoja trejus sporto administravimo mokymus – treneriams, vadybininkams ir pažengusiems. Kodėl organizacijai svarbu prisidėti prie sporto administravimo plėtros?
– Todėl, kad tai svarbu sporto bendruomenei. Olimpinis komitetas nėra tik olimpinės žaidynės. Tai – gerokai plačiau. Džiaugiuosi, kad su TOK Olimpinio solidarumo pagalba turime galimybę padėti plėsti sporto trenerių, administratorių kompetencijas. Kuo jos aukštesnės, tuo sėkmingiau dirbs sporto federacijos bei kitos sportininkus ugdančios organizacijos, o tuo pačiu augs ir rezultatai bei, galbūt, mūsų sportininkų skaičius olimpinėse žaidynėse.
