Aukščiausio lygio sportininkai, olimpiečiai, turi įdėti daug darbo ir pastangų norėdami iškovoti pergales siekiant tapti stipriausiais pasaulyje. Tačiau net tarp įtemptų treniruočių grafikų ne vienam jų pavyksta rasti laiko ir kitoms veikloms, dalis atletų lygiagrečiai imasi kurti ir vystyti verslus, neabejotinai palengvinsiančius gyvenimą užbaigus aktyvaus sporto kelią.
Verslas startavo krizės metu
Vienas labiausiai tituluotų Lietuvos irkluotojų Mindaugas Griškonis jau 14 metų sukasi versle, jis vadovauja logistikos įmonei.
Sportininkas visą laiką buvo įsitikinęs, kad šalia karjeros būtina turėti papildomą veiklą, nes sportuoti amžinai nepavyks. Tačiau verslininko gyslelė, kaip pats sako, pas jį tekėjo nuo mažens.
„Visą laiką buvau imlus verslui. Dar būdamas penkerių jau pardavinėdavau laikraščius, įvairių užsiėmimų turėjau iki pat pilnametystės“, – prisipažino M. Griškonis.
Tiesa, transportas ir logistika jam niekuomet nebuvo išsvajota sritis, į ją irkluotojas nėrė gana netikėtai.
„Niekada negalvojau konkrečiai apie logistikos sritį. Bendravau su žmonėmis, konsultavausi ir galiausiai keliai pasuko būtent šia linkme. 2008-aisiais, krizės metu, nusprendėme įsigyti pirmąjį sunkvežimį. Todėl galiu drąsiai sakyti – viską pradėjau nuo nulio“, – įmonės veiklos pradžią prisiminė M. Griškonis.
Palaipsniui įmonė ėmė augti, plėstis – iš pradžių funkcionavusi tik Lietuvoje, vėliau praplėtė ribas visoje Europoje. Šiandien M. Griškonis jau 14 metų sėkmingai vadovauja verslui bei skina pergales irklavimo kanaluose.
Min
Tačiau M. Griškonis neslepia – darbas nėra lengvas, o su iššūkiais ir įvairiomis problemomis tenka susidurti kone kiekvieną dieną, visa tai reikalauja didelių žmogiškųjų resursų.
„Darbas išties sunkus, jis atima daug laiko ir nervų. Mūsų įmonė užsiima pervežimu, todėl problemų atsiranda nuolat – įvairios patikros, avarijos, apgirtę vairuotojai, vagystės užsienyje. Tokių problemų negali atidėti, jas reikia spręsti čia ir dabar“, – pasakojo M. Griškonis.
Lietuvos irklavimo žvaigždė džiaugiasi įmonės progresu, o žvelgdamas į ateitį prisimena puikiai žinomą frazę, kad tobulėjimui nėra ribų. Jis nuolat stebi didesnes įmones, ieško galimybių kažko išmokti bei toliau plėtoti savo verslą.
Parduodamos braškės – tik gražios ir skanios
Kitas olimpietis, Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius pasibaigus treniruočių ir varžybų sezonui taip pat nesnaudžia – turėdamas laisvo laiko jis imasi ūkininko vaidmens, netoliese Kauno su žmona Dovile augina braškes.
„Net nežinau, kodėl ėmiausi būtent braškių verslo. Uogos man patinka, jos skanios, o ir žmona labai norėjo auginti braškes“, – juokiasi jis.
Šiandien A. Gudžiaus ūkis apima 3,6 hektaro plotą. Jame jau pradėjo pradėjo nokti kelių skirtingų rūšių braškės – vienos jau rausta, kitos dar tik žydės, todėl sportininkas tikisi ilgo derliaus sezono.
Tačiau vien braškėmis A. Gudžius neapsiriboja: pusę hektaro užima sausmedžiai, o dar pusę – žemuogės. Nors uogas auginti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti – pasak olimpiečio, kai ūkininkavimas tampa verslu, tuomet ir pastangų, ir priežiūros tenka įdėti daugiau nei auginant uogas tik kasdieniam valgymui.
„Sunkiausia tai, kad reikia labai daug žmogaus rankų, o darbuotojų rasti nėra lengva“, – pripažįsta sportininkas.
A. Gudžiaus žmona nuolat prižiūri braškes, jos auginamos pagal tam tikrą kokybės sertifikatą. Visa tai – tam, kad žmonės įsigytų skanias, kokybiškas ir gražias braškes.
„Visgi ši veikla labai priklauso nuo orų – yra buvę metų, kai 70 proc. derliaus supuvo dėl prastų oro sąlygų“, – sakė A. Gudžius.
Pasak olimpiečio, braškių skonis priklauso nuo jų veislės, o jo šeimos labiausi mėgstamos – ankstyvoji „Flair“ rūšis ir vėlyviausioji „Malvina“.
„Kaip ten bebūtų, visos braškės yra skanios. Sunku išrinkti skaniausias“, – šypsosi A. Gudžius.
