• Apie mus
  • Reklama pas mus
  • Privatumo politika
  • Kontaktai
  • Prisijungti
No Result
View All Result
Vakarų pulsas Aktualijos. Verslas. Žmonės.
  • AKTUALIJOS
    • Politika
    • Mokslas
    • Kriminalai
    • Darbas
    • Uostas
  • MŪSŲ KRAŠTAS
    • Žemaitija
    • Pajūris
    • Kraštas
    • Istorija
  • GYVENIMO BŪDAS
    • Sveikata
    • Namai
    • Mada
    • Grožis
    • Vestuvės
  • KULTŪRA
    • Kultūra
    • Literatūriniai inkliuzai
    • Žmonės
    • Mistika
    • Kelionės
  • ŪKIS IR GAMTA
    • Ūkis
    • Gamta
    • Automobiliai
    • Kulinarinis paveldas
  • SPORTAS IR DAUGIAU
    • Sportas
    • Daugiau
    • Pramogos
Mūsų žinios: Žemaitija, kraštas ir žmonės. Naujienų puslapis.
No Result
View All Result
Home Mistika

Išmatuotas Didžiausių Lietuvos Miestų švaros Indeksas: Palyginus Su Kai Kuriais Europos Miestais, Gyvename Pavydėtinai švariai

Naujienų puslapis by Naujienų puslapis
2022 1 birželio
in Mistika
0 0
0
0
SHARES
28
PERŽIŪROS

VšĮ „Mes Darom“ ir šveicarų startuolis „Cortexia“ dalijasi socialinio projekto „Švarūs miestai“ rezultatais. Toks projektas Baltijos šalyse įgyvendintas pirmą kartą.   

Projekto metu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėmis riedėjo išmaniąja kamera ir dirbtinio intelekto įranga aprūpintas elektrinis dviratis, kuris fiksavo aplinkoje besimėtančias šiukšles. Remiantis surinktais duomenimis, nustatytas trijų didžiausių Lietuvos miestų Švaraus Miesto Indeksas (ŠMI).

„Cortexia“ technologija prieš penkerius metus sukurta Šveicarijoje yra išbandyta didžiausiuose šalies miestuose. Technologija sukurta siekiant pasiūlyti priemonę, kuri leistų tobulinti miesto tvarkymą ir padėtų savivaldybėms efektyviau švarinti miestus. Švaresnės gatvės panaudojant mažiau išteklių – toks buvo kuriamos technologijos tikslas ir mums pavyko jį įgyvendinti“, – sakė „Cortexia“ klientų aptarnavimo vadovas Nicolas Schmidt.

Pavyzdžiui, Ženevos mieste, kuriame įdiegta „Cortexia“ duomenų surinkimo bei analizavimo sistema, per metus sutaupoma apie 1,5 milijono eurų, o Ciuriche – 5 eurus, tenkančius vienam gyventojui, kas sudaro apie 10 proc. gatvių valymo išlaidų per metus. Išmanioji technologija taip pat išbandyta Bazelyje, Paryžiuje, Atėnuose ir Lisabonoje, o šiais metais – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Tikimasi, kad Lietuvoje įgyvendintas projektas taip pat bus naudingas efektyvinant miestų tvarkymo infrastruktūrą. Tiesa, bent jau didžiuosiuose miestuose galima atsispirti nuo išties geros situacijos – projekto metu surinkti duomenys atskleidė, kad mūsų miestai pavydėtinai švarūs, kadangi visų projekte dalyvavusių miestų ŠMI yra daugiau nei 4.4, kuomet ŠMI skalėje 0 reiškia purvina, o 5 – labai švaru. Taip pat nustatytos kelios labiau užterštos gatvės ir teritorijos, apie kurias buvo informuoti projekte dalyvavusių miestų savivaldybių atstovai. Jiems pateiktos rekomendacijos dėl šiukšliadėžių infrastruktūros peržiūrėjimo, teritorijose vykdomų veiklų analizės ir poreikio nuolatos šviesti visuomenę.

„Visuose miestuose daugiausia aptikta popieriaus ir kartono. Šios šiukšlės labiausiai mažina ŠMI. Kiti du miestuose dažniausiai aptinkami šiukšlių tipai – nuorūkos ir gėrimų pakuotės, t. y. įvairios skardinės, vienkartiniai kavos puodeliai ir kita panaši tara. Tokius rezultatus leido užfiksuoti išmaniosios technologijos galimybės atpažinti net itin smulkias šiukšles, tokias kaip cigarečių nuorūkos ar kramtomoji guma“,  – sakė N. Schmidt.

 Duomenų rinkimas vyko pasitelkus gausią VšĮ „Mes Darom“ savanorių komandą, kurie  elektriniu dviračiu populiariausiomis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėmis nuvažiavo beveik 3000 kilometrų (kiekviename mieste buvo sudaryta po 12 skirtingų maršrutų).

Prie dviračio pritvirtinta išmanioji itin aukštos raiškos kamera 4 metrų spinduliu skenavo pakeliui besimėtančias šiukšles, o dirbtinis intelektas jas identifikavo ir pateikė „Cortexia“ mokslininkams jau susistemintus rezultatus – tokius duomenis kaip atliekų rūšis, jų kiekis, buvimo vieta ir laikas pagal GPS. Kaskart dviračiui išriedėjus į gatves, duomenų rinkimas ir apdorojimas vyko automatiškai. Vėliau mokslininkai gautus duomenis išanalizavo ir pateikė savo išvadas bei rekomendacijas, kaip galima tobulinti ir efektyvinti miesto atliekų tvarkymą.

„Projektu „Švarūs miestai“ norėjome išbandyti naujausias technologijas miestų švarinimo srityje, stebėti mūsų miestų tvarkymo procesus išmaniai, minimizuojant tam reikalingus resursus. Taip pat siekėme atkreipti gyventojų dėmesį į miestų šiukšlinimo problemą, skatinti sąmoningumą bei prisidėti prie švaros palaikymo“, – sakė VšĮ „Mes Darom“ vadovė Toma Buivydaitė. 

Tuo tarpu VšĮ „Mes Darom“ savanorių koordinatorius Dominykas Čivilis dėkojo prie projekto įgyvendinimo prisidėjusiems savanoriams. „Viso projekto metu kiekvienam savanoriui dviračiu važiuoti teko apie 10 valandų. Buvo ir iššūkių, todėl ypatingai dėkojame ištvermingiausiems savanoriams, kuriuos motyvavo entuziazmas važinėti dviračiu, noras susipažinti su dirbtinio intelekto technologija ir užsidegimas prisidėti prie miestų švarinimo kampanijos“, – sakė D. Čivilis.

Projekto „Švarūs miestai“ metu dviratį mynė 24 savanoriai, kurie sulaukė didelio žmonių susidomėjimo ir klausimų, tad galėjo skleisti žinią apie projektą ir šiukšlių daromą žalą aplinkai. Tikimasi, kad, laikui bėgant, miestų gatvėse šiukšlių matysime vis mažiau.

„Mes Darom“ – tai tarptautinis judėjimas, turintis sveiko ir švaraus nuo atliekų pasaulio viziją. Kasmet prie viešųjų erdvių tvarkymo akcijos „Darom“ prisijungia šimtai tūkstančių gyventojų ir tai viena reikšmingiausių pilietinių iniciatyvų, kuria siekiama kovoti su atliekų problema. Kasmetinis aplinkos švarinimas prisideda prie sąmoningumo didinimo dėl pasaulinės atliekų problemos išsprendimo, o svarbiausia – sutelkia žmones, institucijas bei verslą tvariam tikslui. 

Kelionių iš trijų Lietuvos miestų įspūdžiai ir projekto rezultatai – socialiniuose tinkluose @MesDarom. Daugiau informacijos apie bendrą akcijos „Darom“ bei Šveicarijos startuolio „Cortexia“ projektą skaitykite www.mesdarom.lt.

Šaltinis: Tiksaviems

Previous Post

Tarybos posėdis Palangoje – nuo ,,bačkalipių“ iki ,,politinio cirko“

Next Post

Klaipėda tiesia jūrinio bendradarbiavimo tiltus su Kroatija

Naujienų puslapis

Naujienų puslapis

Next Post
Vakarų Pulsas

Klaipėda tiesia jūrinio bendradarbiavimo tiltus su Kroatija

Vakarų pulsas

Pasekite mus

  • Apie mus
  • Reklama pas mus
  • Privatumo politika
  • Kontaktai

© 2026 Vakarų Pulsas. Visos teisės saugomos. | Projekto vystymas: WebDNR

Sveiki sugrįžę!

ARBA

Prisijunkite prie savo paskyros žemiau

Pamiršote slaptažodį?

Atkurti slaptažodį

Įveskite vartotojo vardą arba el. pašto adresą, kad atkurtumėte slaptažodį.

Prisijungti
No Result
View All Result
  • AKTUALIJOS
    • Politika
    • Mokslas
    • Kriminalai
    • Darbas
    • Uostas
  • MŪSŲ KRAŠTAS
    • Žemaitija
    • Pajūris
    • Kraštas
    • Istorija
  • GYVENIMO BŪDAS
    • Sveikata
    • Namai
    • Mada
    • Grožis
    • Vestuvės
  • KULTŪRA
    • Kultūra
    • Literatūriniai inkliuzai
    • Žmonės
    • Mistika
    • Kelionės
  • ŪKIS IR GAMTA
    • Ūkis
    • Gamta
    • Automobiliai
    • Kulinarinis paveldas
  • SPORTAS IR DAUGIAU
    • Sportas
    • Daugiau
    • Pramogos
  • Prisijungti

© 2026 Vakarų Pulsas. | Bendradarbiaujame su: WebDNR

Siekdami užtikrinti geriausią naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus.