2024 m. gegužės 30 d.
Sporto bendruomenės atvyko pasveikinti ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Raudonas kilimas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre trečiadienio vakarą buvo nutiestas ryškiausioms mūsų šalies sporto žvaigždėms ir pačiai bendruomenei. Ne kaip įprasta su sportine apranga, o pasipuošę smokingais, kostiumais ir suknelėmis bei prabanga tviskančiais aksesuarais, jie ir jos susirinko švęsti ypatingą progą – Lietuvos olimpinio judėjimo 100-metį.
Lietuva savo olimpinio debiuto sulaukė prieš lygiai šimtą metų Paryžiuje 1924 metais, o tai laikoma ir oficialia mūsų šalies olimpinio judėjimo pradžia. Pasveikinti sporto bendruomenę iškilmingo vakaro metu atvyko ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lietuvos olimpinio judėjimo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto istorija yra neatsiejama nuo mūsų valstybingumo istorijos. Kiek Lietuva buvo laisva ir nepriklausoma, tiek mes aktyviai siekėme dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir skleidėme vilties žinią visam pasauliui. Prisiminkime ir pagerbkime sportininkus, kurie savo dideliu talentu ir ryžtu visiems laikams įsirašė sporto pasaulio metraščiuose. Artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, mūsų akys ir vėl kryps į Lietuvos sportininkus, linkime jiems sėkmės ir pergalingų startų“, – ant scenos sveikinimo kalbos metu sakė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas į šį renginį subūręs sporto bendruomenę kvietė prisiminti ryškiausias pastarojo šimtmečio pergales ir ką iš tikrųjų Lietuvai reiškė sportiniai pasiekimai kelyje link šalies nepriklausomybės. Taip pat apie LTOK atkūrimą ir jo istoriją bei pristatant šių dienų olimpinio komiteto veiklą.
2000 m. Sidnėjaus olimpinė čempionė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sveikino gausiai susirinkusią sporto bendruomenę:
„Šiemet yra šimtas metų – nuo Paryžiaus iki Paryžiaus. Olimpinės žaidynės yra milijardus žiūrovų pritraukiantis renginys, mūsų sportininkai yra mūsų ambasadoriai. Tačiau tai yra tik ledkalnio viršūnė, yra ir daugybė kitų su olimpizmu susijusių veiklų, kurias mes kartu vykdome. Sveikinimai su jubiliejumi, įžengus į antrą šimtą metų, tikiu, kad dar ilgai būsime greitesni, aukštesnės moralės, stipresnės dvasios ir kartu“, – sakė LTOK prezidentė.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Pažymėti Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečio į iškilmingą Gala vakarą susirinko įvairių kartų Lietuvos olimpiečiai. Pradedant nuo vyresnės kartos olimpinių čempionų tokių kaip plaukikė Lina Kačiušytė, plaukikas Robertas Žulpa, dviratininkas Gintautas Umaras, baigiant dar ir dabar Lietuvos vardą ginančiais olimpiniais čempionais kaip penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Andrejus Zadneprovskis / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Šalies sporto bendruomenę subūrusiame renginyje dalyvavo ir Baltijos šalių nacionalinių olimpinių komitetų vadovai, sveikinimo kalbą atvyko pasakyti ir Ukrainos olimpinio komiteto viceprezidentė Marija Bulatova.
„Mūsų šalys nuėjo panašų formavimosi ir vystymosi kelią. Šiandien, šiuo sunkiu mūsų šaliai metu, nuoširdžiai dėkojame jūsų valstybei ir sporto bendruomenei už pagalbą Ukrainai, Ukrainos žmonėms, ypač už pagalbą mūsų sportininkams. Mes labai vertiname ir mus labai įkvepia jūsų palaikymas ir principinga pozicija dėl agresorių šalių sukelto karo Ukrainoje“, – renginio svečiams sakė Ukrainos olimpinio komiteto viceprezidentė M. Bulatova.
Nuotoliniu būdu sveikinimus Lietuvai siuntė ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.
Iš viso per šį amžių olimpinėse žaidynėse dalyvavo 421 Lietuvos sportininkas – 382 vasaros ir 39 žiemos sporto šakų atstovai.
1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiaus olimpinėse žaidynėse rungtyniavo su Šveicarijos futbolininkais. Būtent šios rungtynės žymi pirmąjį Lietuvos sportininkų startą olimpinėse žaidynėse. Kartu su futbolininkais 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos dviratininkai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
Prancūzija mūsų olimpinėje istorijoje užima ypatingą vietą: tai šalis, kurioje Lietuvos sportininkai 1924 m. debiutavo Paryžiuje surengtose olimpinėse žaidynėse. Vėliau – 1992 m. Albervilyje vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse po 64 metų pertraukos mūsiškiai vėl žengė į olimpinį stadioną jau kaip nepriklausomos šalies atstovai ir būtent čia, Paryžiuje, 2024 metais švęsime savo olimpinį šimtmetį.
Paryžiaus olimpinės žaidynės šią vasarą vyks liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis, o vietą jose jau yra užsitikrinę 39 sportininkai.
