Sklandžia NATO viršūnių susitikimo eiga rūpinosi pirmą kartą šalies istorijoje suburta tarpinstitucinė analitikų komanda, stebėjusi ir analizavusi kylančias informacines grėsmes bei prieš Lietuvą nukreiptas priešiškas informacines atakas, teikusi rekomendacijas dėl reikiamo atsako sprendimų priėmėjams.
Tarpinstitucinės komandos koordinavimą užtikrino Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), kuriam nuo šių metų pradžios pavesta koordinuoti valstybės atsaką į dezinformaciją nacionaliniu lygiu. NKVC iniciatyva ruošiantis NATO viršūnių susitikimui skirtingų institucijų ekspertizė ir pajėgumai apjungti pasitelkiant pažangiausius technologinius ir metodologinius sprendimus.
„Aukščiausių saugumo standartų ir grėsmių valdymo kokybės pareikalavęs NATO viršūnių susitikimas išbandė Lietuvos institucijų gebėjimą veikti visu pajėgumu ir iki šiol netaikytais būdais, pritaikant inovatyvius ekspertinės analizės įrankius. Tarpinstitucinės komandos analitikai NATO viršūnių susitikimo metu stebėjo, analizavo ir teikė rekomendacijas sprendimų priėmėjams, padėjo užkirsti kelią dalies fiksuotų incidentų tolesnei plėtrai, oficialiais kanalais įspėjo gyventojus kritiškai vertinti informaciją, o įmones – imtis papildomų saugumo priemonių. Ši patirtis ir surinkti duomenys institucijoms leis ateityje kovoti su dezinformacija dar efektyviau“, – sakė LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Analitikų komandos pasitelktas technologinis sprendimas – duomenų kaupimo ir analizės platforma „OpenCTI“. Platformos veikimas pagrįstas gerosiomis kibernetinių grėsmių žvalgybos praktikomis. Informacinių incidentų stebėsenai naudota vieninga duomenų kalba, įgalinusi operatyvų skirtingų institucijų apsikeitimą valdomais duomenimis ir įžvalgomis. Informaciniai incidentai analizuoti ir vertinti, remiantis viena pažangiausių pasaulyje – „DISARM“ – metodologine prieiga. Vadovaujantis šia metodologija identifikuojamos ne tik informacinei atakai įgyvendinti pasitelkiamos taktikos, technikos ir procedūros, bet ir ilgalaikiai priešiško veikimo principai, tarpusavio sąsajos, ištekliai.
Lietuva – pirmoji valstybė tokią informacinių grėsmių analizės prieigą išsibandžiusi nacionaliniu lygiu. Tačiau tarptautinėje bendruomenėje neabejojama, jog „OpenCTI“ ir „DISARM“ duetas greitu metu taps svarbiausia pasauline praktika informacinės erdvės analizei įgyvendinti. Ruošiantis NATO viršūnių susitikimui, NKVC atstovai glaudžiai bendradarbiavo ir patirtimi dalinosi su Lietuvoje įkurto dezinformacijos analizės centro Debunk.org, Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos padalinio, „DISARM foundation“ atstovais, aktyviai prisidedančiais prie „OpenCTI“ įrankio ir „DISARM“ metodologinės prieigos tobulinimo bei plėtros.
„NATO viršūnių susitikimo kontekste išbandėme pažangiausius pasaulio metodus ir technologijas praktikoje. Tokios priemonės kaip bendra duomenų apdorojimo kalba, terminologija ir metodologija leidžia kurti tarporganizacinę ekosistemą ir efektyviai gintis nuo Lietuvai pakenkti siekiančių šalių ir veikėjų“, – sako Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.
Informacinių grėsmių analizės projektas apjungė 9 valstybės institucijas: Krašto apsaugos ministeriją, Lietuvos kariuomenę, Užsienio reikalų ministeriją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas. Į aktyvų budėjimą ir analizę įsitraukė ir Lietuvos šaulių sąjungos nekinetinio operacinio būrio nariai.
Analitikų komanda informacinių grėsmių lauką tyrinėjo dar iki NATO viršūnių pradžios. Atliekant nuolatinę grėsmių viešojoje informacinėje erdvėje stebėseną, rinkti duomenys apie svarbiausius informacinius incidentus, jų sklaidą ir panaudojimą priešiškoje informacinėje erdvėje. Remiantis realaus laiko duomenimis, analitikai teikė operatyvias rekomendacijas sprendimų priėmėjams dėl kiekvieno iš incidentų grėsmės lygio bei reikalingo atsako.
NKVC vertinimu, didesnis nei įprastai priešiškų veikėjų dėmesys mūsų valstybei buvo juntamas dar mėnesį iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, tačiau galima išskirti 16 analitikų komandos šiuo laikotarpiu atrinktų, didesnės reikšmės informacinių incidentų, galėjusių turėti neigiamų pasekmių. Šie incidentai vyravo nuo socialiniuose tinkluose dirbtinio dauginimo (amplifikavimo) metodais platintos melagingos vaizdinės medžiagos apie „Wagner“ karių judėjimą Baltarusijoje, siekiant įbauginti Lietuvos visuomenę, iki įsilaužimo į radijo stotį bei prekybos centro akustinę sistemą bei gyventojams siųstų melagingų, provokacinių SMS žinučių.
Lygiagrečiai analizuoti ir oficialiuose Rusijos, Baltarusijos šaltiniuose bei Lietuvoje veikiančiuose nesisteminiuose kanaluose skleisti dezinformaciniai naratyvai, kuriais NATO viršūnių susitikimo kontekste siekta paveikti ne tik Lietuvos visuomenę, bet ir šalies partnerius, sąjungininkus. Priešiškiems kanalams netrūko vaizduotės: išnaudoti galimų incidentų Zaporižios atominėje elektrinėje, branduolinių ir radiacinių grėsmių, tariamų NATO šalių (įskaitant Lietuvą) planų siųsti karius į frontą Ukrainoje, „Wagner“ įtakos šalies saugumui ir kiti naratyvai. Daugiausiai dėmesio skirta Ukrainos palaikymo diskreditavimui bei NATO aljanso įvaizdžio ir reikšmės menkinimui. Šias žinutes Kremliaus režimas nuolat išnaudoja aljanso kaltinimui agresija ir militarizacija.
Bendradarbiaujant su institucijomis ir tarptautiniais partneriais, artimiausiu metu planuojama tęsti išbandytas informacinių atakų stebėsenos ir analizės veiklas bei tobulinti valstybės atsako į dezinformaciją modelius. Tikimasi, jog perimant gerąsias nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir tarptautinių partnerių praktikas kova su priešiškų valstybių skleidžiama dezinformacija taps dar efektyvesnė.
