Šventėms artėjant, prisimenamos įprastos tradicijos, šeimose, bendruomenėse žmonės buriasi pabūti kartu, organizuoja prasmingas veiklas, laisvalaikio renginius. Šventės neįsivaizduojamos be skanėstų. Giliogirio kaimas, jo bendruomenė taip pat puoselėja gražias bendrystės tradicijas.
Dalinosi tradicijomis
Kalėdų šventėms, jų laukimui didelių investicijų nereikia. Kol didieji miestai ginčijasi dėl šimtatūkstantinių sumų, išleistų eglučių įžiebimui, giliogiriškiai jaukumą kuria bendryste. Nuo seno ūkininkai, tėvai ir seneliai prižadėdavo išleisti pasižmonėti savo šeimos narius tada, kai ūkyje sumažėja darbų. Tačiau tų darbų visada netrūko ir tekdavo likti namie. Puikiu sumanymu pasidalino Snieguolės ir Manto Rimkūnų šeima. Taip gyvenvietės internetiniame puslapyje atsirado pasiūlymas susirinkti į kultūros namus, kartu ir dideliems ir mažiems glajumi puošti Kalėdinius meduolinius, imbierinius sausainius. Tokie įvairiausių formų, panašūs į žaisliukus ( žmogeliukai, žvaigždutės, gyvūnų figūrėlės) sausainiai – šios šeimos pasiruošimo Kalėdoms tradicija.
Kultūros namai pakvipo imbieru
Giliogirio kaimo bendruomenė, įkurta prieš beveik šešiolika metų. Bendruomenės lyderiai nuolat bandė pagyvinti, paįvairinti kaimo žmonių laisvalaikį. Giliogiriškiai prisimena statytą spektaklį, iškylą su šunimis, talkas. Metai iš metų mažėjo kaime jaunimo, kažkokiu periodu trūko lyderių, kurie sutelktų žmones prasmingoms veikloms, renginiai retėjo. Ilgiausiai išsilaikė šokių vakarų paprotys, kuris taip pat pamažu užgeso. Tam įtakos turėjo ir pandemija. Daugelis nusprendė: „namuose sėdėsi – bėdos neturėsi“. Po ilgo užsidarymo savo namuose, žmonės, pasiilgę buvimo kartu. Tad sumanymas spalvingais meduoliais pavaišinti ir nustebinti kaimo vaikus, susilaukė didžiulio susidomėjimo. Įvairiose šalyse jais puošiamos eglutės, dabinami Kalėdiniai sausainių nameliai. Daugelyje šalių dar Viduramžiais meduolius, sausainius su prieskoniais išplatino mugės. Imbieriniai sausainiai, glaistyti meduoliai mirga Lietuvos mugėse, tai puikios lauktuvės namiškiams. Rimkūnų šeima kasmet namuose ruošia glajų, sausainiams puošti. Jie noriai dalinosi savo gebėjimu ir su bendruomene. Glajui reikalingi produktai: 200 gramų cukraus pudros (apytikriai) , vieno kiaušinio baltymai, šiek tiek citrinos rūgšties. Cukraus pudrą, baltymą ir šaukšte vandens ištirpintą citrinos rūgštį maišo mediniu šaukštu, kol pagamina vientisą glajų. Sukti reikia gana ilgai – bent 10-15 minučių. Jei išsukus glajus per skystas – įberia dar cukraus pudros. Jei per tirštas – įpila truputį vandens. Pila glajų į konditerinį maišelį ir tada prasideda kūryba. Savo patirtimi Rimkūnai pasidalino su visa bendruomene. Kultūros namai pakvipo imbieru, vanile, cinamonu, citrinomis.
Žiemos grožis – fonas vaikų šventei
Sniego pusnys, šerkšnas ant medžių, spindintys šerkšno krisleliai ant sniego, nauja girlianda papuošta eglutė vaikučius ir jų tėvelius nuteikė šventiškai. Girliandą padovanojo Fabijonavičių šeima. Kiek džiaugsmo vaikams atnešė nykštukė Plepė ( Rietavo kultūros centro renginių organizatorė Eglė Fabijonavičienė). Nykštukė pranešė vaikams, kad jie susirinkę pašokti, padainuoti, paišdykauti, bet svarbiausia – susidraugauti. Pamačiusi dėžę su dovanėlėmis viena iš mažiausių renginio dalyvių Emilija Vitkutė drąsiai pasisiūlė padeklamuoti darželyje išmoktą eilėraštį, apie tai, kaip laukė Kalėdų senelio, kaip skaičiavo dieneles.
Kitą dieną po renginio apsnigto kaimo keliukuose sumirgėjo raudonos Kalėdinės kepuraitės. Po kaimą keliavo dairydamiesi netvarkos nykštukai. Dairėsi, kur sodybos dar šventiškai nepadabintos. Jie nešiojo dovanėles vienišiems pagyvenusiems giliogiriškiams. O kokios netvarkos jie aptiko – jau kita istorija, kuri gali būti pasakojama, tik po švenčių. Dekoruotais kepiniais buvo papildytos Kalėdinės dovanėlės vaikams ir vienišiems gyvenvietės senoliams.
