Į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Mokslininkai jau nuo balandžio stebėjo upinių mašalų lervų išsivystymą Nemuno upėje tam, kad preparato panaudojimas būtų maksimaliai veiksmingas.
Naikino mašalus
Tai pirmasis pylimas šiais metais, antrasis pylimas, kuriuo siekiama sumažinti pasroviui upe iš biologiniu preparatu neapdorotos Nemuno atkarpos atplaukusių lervučių gausumą, bus parinktas atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro mokslininkų rekomendacijas.
Iš viso šiais metais į Nemuną bus išpilta 5,8 tūkst. litrų preparato mašalams naikinti.
Projekto įgyvendinimo vertė – 93 tūkst. eurų. Valstybė projektui vykdyti šiais metais skyrė 65 310 eurų dotaciją, likusias lėšas lygiomis dalimis sumokėjo penkios pietų Lietuvos savivaldybės: Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono.
Tai jau septintas pavasaris, kai visas Dzūkijos regionas džiaugiasi atnaujinta upinių mašalų naikinimo programa.
„Kai prieš daugiau kaip dešimtmetį buvo nutrauktas šios visam Dzūkijos regionui svarbios programos finansavimas, pasekmes Pietų Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys žmonės pajuto labai greitai. Mašalų populiacija atsistatinėjo itin sparčiai – dėl vadinamųjų moškių birželio mėnesį žmonės negalėdavo dirbti lauke, pavojus kildavo ir gyvuliams, apie pramogas ir poilsį net nekalbu – būti lauke birželio mėnesį tapdavo kančia. Džiaugiuosi, kad kartu su Taryba mums pavyko įrodyti šios problemos mąstą ir šiandien galime džiaugtis pasiektais rezultatais, t.y. sumažėjusia mašalų populiacija“ – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Vėsus pavasaris įtakos neturi
Pasak preparato pylimą stebėjusios Gamtos tyrimų cento Entomologijos laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Rasos Bernotienės, atnaujinus mašalų naikinimo programą, mašalų lervų gausumas sparčiai mažėjo, ypač pasiteisino preparato pylimas du kartus. „Per pirmuosius tris atnaujintos programos metus mašalų lervų gausumas sumažėjo 5 kartus. Pastaruosius metus jis yra svyruojantis, maždaug nuo 10-15 iki 70 lervų vandens augalo kvadratiniame decimetre. Iki preparato naudojimo tame pačiame plote būdavo daugiau kaip keli šimtai lervų“, – sakė R. Bernotienė. Pasiteiravus, ar oro sąlygos, tokios kaip šaltas pavasaris, turi įtakos mašalų kiekiui, dr. R. Bernotienė akcentavo, kad oro sąlygos turi įtaką tik mašalų vystymosi ir išskridimo greičiui. Mašalų kiekį galima reguliuoti naudojant preparatą.
Primename, kad 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės Taryba kiekvienais metais po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas. Taip pat 2012 metais Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko iniciatyva Alytaus regiono plėtros taryboje buvo svarstytas upinių mašalų naikinimo klausimas ir Tarybos vardu dėl šio klausimo kreiptasi į Finansų ir Aplinkos apsaugos ministerijas.
2015 metų pabaigoje LR Seimui priėmus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, buvo sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.
Druskininkų savivaldybės vadovų ir specialistų pastangos, kad visą pietų Lietuvos regioną kamuojanti kraujasiurbių mašalų problema būtų išspręsta, atsipirko – 2016 m. , atnaujinus programą, biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti vėl imtas pilti į Nemuną.
Diana Sinkevičiūtė
Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus viešųjų ryšių specialistė
Druskininkų savivaldybės administracija
