Lietuvos vandens telkiniuose vis dažniau aptinkama juodoji katžuvė (Ameiurus melas) – invazinė rūšis, galinti iš esmės pakeisti vietines vandens ekosistemas. Specialistų atlikti tyrimai rodo, kad ši iš Šiaurės Amerikos kilusi žuvis jau ne tik išgyvena mūsų klimato sąlygomis, bet ir sėkmingai dauginasi natūraliuose vandens telkiniuose.

Nors juodąją katžuvę draudžiama laikyti, auginti, veisti, parduoti ar paleisti į gamtą, pasiūlymų ją įsigyti vis dar pasitaiko interneto skelbimuose. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad būtent žmogaus veikla yra pagrindinė šios rūšies plitimo priežastis.
Lietuvoje jau formuojasi populiacijos
2025 metais atliktas juodosios katžuvės paplitimo, gausumo ir populiacijos būklės vertinimas parodė, kad ši rūšis sėkmingai prisitaikė prie Lietuvos sąlygų. Šiuo metu jau patvirtinti mažiausiai du gamtiniai vandens telkiniai, kuriuose juodosios katžuvės natūraliai dauginasi ir sudaro gyvybingas populiacijas.
Natūraliai ši rūšis paplitusi Šiaurės Amerikoje, tačiau šiandien ji aptinkama daugelyje Europos valstybių, tarp jų Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Slovakijoje ir kitose šalyse.
Kodėl juodoji katžuvė laikoma pavojinga?
Juodoji katžuvė yra viena ištvermingiausių gėlavandenių žuvų. Ji užauga iki 30–50 centimetrų ilgio, sveria apie 1–2 kilogramus ir gali išgyventi net deguonies stokojančiuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose.
Tai visaėdė žuvis, mintanti bestuburiais, žuvų ikrais, mailiumi, varliagyviais ir kitais smulkiais vandens organizmais. Sparčiai daugindamasi ji konkuruoja su vietinėmis rūšimis dėl maisto, o kai kuriuose telkiniuose jų populiacijos smarkiai sumažėja.
Dar viena problema – juodosios katžuvės intensyviai rausia dugno nuosėdas. Dėl to vanduo nuolat drumstas, keičiasi augalija, blogėja buveinių sąlygos kitoms žuvims ir sutrinka visa vandens telkinio ekologinė pusiausvyra.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad ši rūšis gali platinti iš Šiaurės Amerikos kilusius parazitus, pavojingus kitoms žuvims.

Didžiausia grėsmė – žmonių neatsakingumas
Aplinkosaugininkų teigimu, juodoji katžuvė į Lietuvos gamtinius vandenis dažniausiai patenka ne savaime. Dažnas atvejis – šios žuvys įveisiamos privačiuose tvenkiniuose, o vėliau per potvynius ar kitais būdais patenka į upes ir ežerus.
Todėl gyventojai raginami nepirkti šių žuvų, nelaikyti jų savo tvenkiniuose ir jokiu būdu nepaleisti į natūralius vandens telkinius.
Ką daryti sugavus juodąją katžuvę?
Nuo 2022 metų juodoji katžuvė įtraukta į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Lietuvoje ją draudžiama laikyti, auginti, veisti, parduoti, gabenti, mainyti ar paleisti į aplinką.
Žvejams rekomenduojama sugautą juodąją katžuvę nufotografuoti ir informaciją apie radimo vietą pateikti Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinių rūšių modulyje INVA. Sugautos žuvies negalima paleisti atgal į vandens telkinį – ją būtina sunaikinti.
Pastebėjus neteisėtą prekybą ar šios rūšies veisimą, apie tai reikėtų pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.
Už pažeidimus – tūkstantinės baudos
Už juodosios katžuvės laikymą, veisimą, pardavimą, gabenimą ar paleidimą į gamtą numatytos baudos nuo 280 iki 3 500 eurų. Be to, gali būti konfiskuojamos invazinės žuvys ir pažeidimui naudotos priemonės.
Specialistai pabrėžia, kad invazinių rūšių plitimo prevencija yra efektyviausias būdas apsaugoti Lietuvos upes ir ežerus. Kiekviena į gamtą nepatekusi invazinė rūšis padeda išsaugoti vietinių žuvų populiacijas ir biologinę įvairovę.
Nepirkite ir nelaikykite juodosios katžuvės, neperkelkite jos į kitus vandens telkinius ir jokiu būdu nepaleiskite į aplinką. Pastebėjus prekybą šia rūšimi, informaciją reikėtų perduoti Aplinkos apsaugos departamentui.
Žvejams taip pat svarbu būti atidiems. Pagavus į juodąją katžuvę panašią žuvį, rekomenduojama ją nufotografuoti ir informaciją pateikti į Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinių rūšių modulį
https://inva.biip.lt/. Sugautos žuvies jokiu būdu nepaleisti atgal į vandens telkinį.
Parengta pagal FB paskyrą Lietuvos žuvys. Šios paskyros nuotr.

