AAD specialistai teigia, kad šiandien teršalai pasieks Latvijos teritorinius vandenis. Jie taip pat pabrėžia, kad bus siekiama nustatyti, koks yra į aplinką patekusių teršalų kiekis, tai pat įvertinti aplinkai padarytą poveikį, suskaičiuoti žalą.
Antradienį AAD Jūros aplinkos apsaugos skyrius, pasinaudodamas Lietuvos kariuomenės Karininių oro pajėgų budinčiu paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniu, atliko pirminę taršos incidento vandenyje žvalgybą iš oro: įvertinti naftos produktų šleifo parametrai ir dreifavimo kryptis.
Įvertinus pirminius duomenis, papildomai pasitelkiant gautas Europos jūrinio saugumo agentūros (angl. EMSA CleanSeaNet) palydovines nuotraukas, nustatyta, kad naftos dėmė yra maždaug 9 kilometrų ilgio ir 2 kilometro pločio, ji pasklidusi į pietryčius nuo Būtingės terminalo.
Įvertinus užfiksuotos dėmės parametrus, pirminiais duomenimis, ant vandens paviršiaus yra nuo 1,8 t išsiliejusios naftos. Tikėtina, avarijos metu į aplinką pateko ženkliai didesnis naftos kiekis, nes dalis naftos nuskendo ar išgaravo.
Trečiadienį AAD specialistai, naudodami SeaTrackWeb naftos taršos sklaidos jūroje modelį, pateikė prognozę dėl naftos sklidimo taršos trajektorijos. Modeliavimo rezultatai parodė, kad šiandien naftos teršalai pasieks Latvijos teritorinius vandenis.
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pasitelkdami AAD Jūros aplinkos apsaugos laivą „Jūrinis“ vyksta imti taršos mėginių, tačiau darbus sunkina blogos oro sąlygos, kurios kelia pavojų žmonių saugumui.
Teršalų likvidavimo darbus koordinuoja Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Nuo vakar dienos surinkta per 25 m3 teršalų (emulsiuoto vandens).
Dėl šio įvykio pradėtas neplaninis įmonės AB „Orlen Lietuva“ patikrinimas, kurio metu bus nustatytas tikslus į aplinką pateikusių teršalų kiekis, tai pat bus vertinamas aplinkai padarytas poveikis ir skaičiuojama žala.
Aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra dėl šio atvejo informacija keičiasi ir veiksmus koordinuoja su Latvijos valstybine aplinkos tarnyba.
Įvardiją galimą poveikį aplinkai
AAD specialistai Eltai pažymi, kad į aplinką patekę naftos produktai išbalansuoja planktonines bendrijas, pažeidžia jautriausias taršai rūšis, užteršia žuvų migracijos kelius, naftos produktai sutepa žiemojančių jūroje paukščių plunksnas, dėl ko jie sušala.
„Nusėdę ant dugno naftos produktai sukelia bentoso bendrijų pokyčius. Pasiekusi krantą, nafta užteršia paplūdimius, o įvykus didelėms avarijoms (tokioms, kaip Globe Asimi 1981 m.), vykdant naftos produktų surinkimo darbus ir nukasant dalį paplūdimio smėlio, intensyvėja krantų erozija.
Naftos produktų poveikis gyviesiems organizmas gali pasireikšti tiesiogiai kontaktuojant su organizmu (kaip kad paukščių, išteptų nafta, atvejais), taip pat – prarijus naftos produktų ir tokiu būdu sukelti fiziologinius, genetinius organizmų pokyčius“, – duomenis pateikia AAD.
