Šiandien generalinė prokurorė Nida Grunskienė pranešė, kad baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinimai dėl vaikų prievartavimo ir tvirkinimo, yra pateikti buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui. Apie tai, kaip vyko ikiteisminis tyrimas ir kaip Lietuvai bendrai sekasi pažaboti smurtą prieš vaikus, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ pasakojo pati N. Grunskienė.
– Taigi, prokurore, pradėkime iš pradžių. Ikiteisminis tyrimas vyko nuo lapkričio mėnesio. Ar tai ilgas laiko tarpas, suprantant bylos sudėtingumą?
– Taip, nuo lapkričio 15 dienos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir aš manau, kad tikrai tas terminas nėra ilgas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į proceso dalyvių skaičių ir tai, kiek reikėjo atlikti užduočių specialistams. Tai aš manau, kad tai yra tikrai per trumpi terminai tokiam ikiteisminiam tyrimui atlikti ir aš manau, kad didelę įtaką turėjo tiek tyrėjų, tiek prokurorų profesionalumas.
– Šis tyrimas užtruko, nes reikėjo laukti specialistų išvadų. Kokių išvadų reikėjo?
– Įvairios išvados, be kurių prokuroras negalėjo priimti procesinio sprendimo byloje.
– Kas buvo sunkiausia šioje byloje, turint omeny ir lyginant ją su kitomis seksualinių nusikaltimų bylomis? Na, turint omeny, kad, aišku, čia dalyvauja visą laiką vaikai, jų apklausos yra, bet, jeigu palygintume su kitomis bylomis, ar jinai kiek nors sunkesnė procesine prasme, technine prasme?
– Gal daugiau dėmesio buvo šitai bylai skirta, tačiau visos bylos, kurios susijusios su vaikais, o ypatingai su vaikų seksualiniu išnaudojimu, yra sudėtingos.
– Kiek žmonių buvo apklausta, ar visi įmanomi bylos šaltiniai išnaudoti?
– Negaliu įvardyti tikslaus skaičiaus, kiek apklausta, tačiau aš manau, kad atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad prokuroras galėtų priimti sprendimą. Šiuo metu prokuroras priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas yra baigtas, surašytas kaltinamasis aktas ir šiandien byla pasiekė teismą.
– Ar bylos nagrinėjimo metu neišlindo kokių nors dalykų, dėl kurių, sakykim, galėtų būti inicijuojamos kitos bylos?
– Ne tokios informacijos kol kas neturiu.
– Šiandien kaltinamojo advokatas sakė, kad sieks viešo bylos nagrinėjimo. Kaip Jūs vertinate tokį norą?
– Tokios bylos pagrinde nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje, tačiau teismas sprendžia. Teismas sprendžia ir aš negaliu atsakyti, kokį sprendimą priims teismas. Tačiau dauguma tokių bylų yra nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, kadangi tai yra vaikai, tai yra vaikų parodymai, o tai yra parodymai, susiję su seksualiniu išnaudojimu. Tai man sunku patikėti, bet teismas spręs.
– Bet man įdomi jūsų nuomonė šiuo klausimu, kuo siektų advokatas? Būtent tokiu reikalavimu ir tokiu prašymu? Aš suprantu, kad procesiškai turbūt iš esmės ir kodeksai sako, kad tokios bylos negalėtų būti nagrinėjamos viešai, bet kuo ko siekia tada advokatas, kaltinamasis? Ar iš tikrųjų jie norėtų, kad visa tai, kas vyko byloje, kas buvo nustatyta, skambėtų viešai ir kam tu galėtų reikėti?
– Nežinau, negaliu atsakyti į jūsų klausimą, ko siektų advokatas ar kaltinamais. Tiek advokatas, tiek kaltinamasis dalyvavo visuose procesiniuose sprendimuose ir veiksmuose, atliekant ikiteisminį tyrimą. Tai yra, apklausiant nepilnamečius nukentėjusiosius, apklausiant liudytojus, vyko apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tiek advokatas, tiek kaltinamasis <...> turėjo galimybę užduoti klausimus. Taip kad ir šiuo metu jie yra susipažinę su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tai, ko sieks – aš negaliu atsakyti, bet bylos duomenys jiems yra žinomi.
– Bet jeigu jinai būtų vieša, tai skambėtų tada viešoje erdvėje ir pavardės vaikų.
– Aš neįsivaizduoju tokios bylos viešo nagrinėjimo. Tai būtų, taip, vaikų konfidencialumas būtų neužtikrintas ir parodymai taip pat. Aš neįsivaizduoju tokios bylos nagrinėjimo viešame teismo posėdyje.
– Kaltinamojo advokatas – jisai nepatenkintas tuo, kaip buvo renkami tyrimo duomenys. Ar gali būti, kad bus prokuratūra kažkaip apkaltinta dėl kažkokio tai netinkamo duomenų rinkimo?
– Negaliu atsakyti, kuo konkrečiai jis yra nepatenkintas. Dar pasikartosiu – jis susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir, mano žiniomis, jokių prašymų, kad būtų papildytas ikiteisminis tyrimas, ar atlikti kokie kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, pateikta nebuvo.
– Kaltinamoji pusė nori, kad byla būtų nagrinėjama ne Panevėžyje, o Vilniuje. Jūsų nuomone, o koks skirtumas čia?
– Sunku atsakyti. Man sunku atsakyti, kodėl buvo byla perduota Panevėžio apygardos teismui, o kaip bus nagrinėjama, – tai, jeigu bus toks prašymas, teismas spręs, bet pagrindo perduoti bylą į Vilniaus teismą aš nematau, bet sprendžia teismas.
– Nes advokato motyvai, kad čia visi yra liudininkai ir taip toliau. Ar čia pakanka tokio pagrindo?
– Vertins teismas.
– Taip pat kaltinamasis neigia savo kaltę. Ką tai rodo Jums kaip generalinei prokurorei, nežinau, teisėsaugos institucijų atstovams? Ar tai, kad kaltinamasis nenori bendradarbiauti su teisėsauga ir kiek tai galėtų būti sunkinanti aplinkybė?
– Sunkinanti aplinkybė tai negali būti. Įtariamasis, kaltinamasis turi tokią teisę atsisakyti duoti parodymus arba neigti savo kaltę, bet tai negali būti traktuojama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
– Kaltinamajam nuo pat tyrimo pradžios skirtos kardomosios priemonės: draudimas išvykti iš Lietuvos, bendrauti su tam tikrais asmenimis ir dokumentų paėmimas. Ar šių priemonių pakanka, Jūsų nuomone?
– Buvo skirtos 2 kardomosios priemonės. Tai, kaip jūs minėjote, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant, uždraudžiant bendrauti su nutarime išvardintais asmenimis ir dokumentų paėmimas. Tai šiuo metu paliktos tos kardomosios priemonės ir pagrindo griežtinti kardomąją priemonę tikrai nėra, kadangi neatsirado jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas manyti, kad šiuo metu jau kaltinamasis gali bėgti slėptis nuo šiuo metu jau teismo, nes byla jau teisme; gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir gali daryti poveikį. Tai šių duomenų neatsirado, todėl ir paliktos tos kardomosios priemonės. Tačiau, jeigu būtų gauta tokių duomenų, aš manau, kad tokiu atveju prokuroras jau kreiptųsi į teismą dėl kardomosios priemonės sugriežtinimo.
– Už padarytus nusikaltimus Bartoševičiui gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 15 metų.
– Iki 13.
– Nukentėjusiaisiais pripažinti 4 asmenys. Vis dėlto, nuo ko priklauso bausmės dydis? Aišku, sprendžia vėlgi, teismas, bet, na, kaip jūs manot?
– Aš norėčiau palikti teismo vertinimui. Prokuroras kaltinimus pareiškė būtent dėl iš viso dešimties nusikalstamų veikų padarymo, tai palikim tai vertinti teismui.
– Kokia tikimybė, kad teisme byla gali žlugti? Na, mes žinome, kad iš tikrųjų nemažai yra seksualinių nusikaltimų prieš vaikus Lietuvoje fiksuojama ir tikrai ne pati didžiausia dalis bylų pasiekia teismus, vadinasi, arba trūksta įrodymų kažkokių, surinktos medžiagos turbūt nepakanka, ar dar kažkas nutinka, bet nemažai bylų žlunga. Jūsų akimis, su šita byla jūs, na, kaip generalinė prokurorė, esate tikra, kad vis dėlto byla baigsis, sakykim, apkaltinamuoju nuosprendžiu?
– Prokuroras yra įsitikinęs, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų kaltinamojo, įtariamojo tuo metu, kaltei pagrįsti. Jisai skelbia jį apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Tai aš manau, kad prokuroras įsitikino, kad pakankamai yra duomenų, todėl ta byla jau yra teisme.
– Nes šita bus byla gana rezonansinė, aišku.
– Taip, ir ikiteisminio tyrimo metu jinai tikrai buvo rezonansinė, [jai – LRT.lt] buvo skirta labai daug dėmesio.
– Dabar bus daugiau dar rezonansų, kaip jūs manote? Jau kai vyksta teismo procesas, ar nestovės apgulę žurnalistai teismo rūmus?
– Priklausys nuo žurnalistų.
– Gerai, apie bendrus dalykus. Vis dėlto, vakar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasirašyta penkiašalė bendradarbiavimo sutartis kovai su seksualiniu smurtu prieš vaikus. Kaip praneša ministerija, susitarime apibrėžtas institucijų veiksmų algoritmas, susidūrus su šia smurto rūšimi. Tai kokie tie algoritmai yra?
– Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 2018-aisiais metais, jeigu neklystu. Šiuo metu yra įtvirtinta Atvejo koordinavimo grupė. Tai Atvejo koordinavimo grupė yra tame, kad jeigu, sakykim, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, per 5 darbo dienas turi būti sukviesta Atvejo koordinavimo grupė, į kurį įeina prokuroras, tyrėjas, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas. Tada numatomi algoritmai, numatomi asmenys, kurie lydės tą vaiką viso proceso metu. Siekta padaryti tai, kad vaikas patirtų kuo mažiau žalos dėl dalyvavimo procese ir kad ikiteisminio tyrimo terminai būtų kuo trumpesni.
– Daug dabar diskutuojama ir visuomenės spaudimas yra tikrai labai didelis. Devyni iš dešimties apklaustųjų norėtų, kad Lietuvoje atsirastų teistų žmonių arba turbūt, na, teistų už seksualinius nusikaltimus žmonių registras. Ką jūs manote? Prokuratūra, kiek suprantu, palaiko tokį registrą?
– Taip, pirmiausiai, tai mes džiaugiamės, kad atsirado tokia iniciatyva. Mes ją tikrai palaikom. Mes manom, kad tikslinga būtų turėti tokį registrą, bet ar jis turėtų būti viešas, mes dėl to labai dvejojame. Mes manom, kad tai turėtų pasakyti ekspertai, kad nebūtų pažeisti asmenų duomenys, nes, kaip dabar pasigirsta tokios mintys, kad ne tik tai viešas [registras – LRT.lt], bet ir su fotonuotraukomis. Aš manau, kad tai nebūtų geriausia išeitis, nes gali būti ir susidorojimo su tais asmenimis, kadangi, kaip bebūtų, Lietuva yra maža, vieni kitus pažįsta ir gali būti, kaip jau ne vienas kartą sakiau, linčo teismas būtent tų asmenų atžvilgiu.
Šiuo metu yra tokia galimybė švietimo įstaigoms, darželiams ir mokykloms yra įtariamųjų kaltinamųjų registras, kur turi galimybę pasitikrinti, ar asmuo, kuris ketina įsidarbinti, sakykim, arba jau šiuo metu dirba, ar nėra teistas už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.
– Paskutinis klausimas, pedofilijos bylas sunku įrodyti, reikia imtis kažkokių pokyčių įstatymų prasme. Na, tam tikra prasme įpareigoti organizacijas, kurios dirba su vaikais, turėti kažkokius tai algoritmus, savas taisykles, kurios vienaip ar kitaip užkardytų būdus, na, daryti seksualinius nusikaltimus tose vietose, kur vyksta užsiėmimai su vaikais.
– Aš manau, kad šiai dienai dabar pakankamai yra visko. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tikrai yra sukūrusi algoritmus, kaip reikia bendrauti su vaikais, mokymai ir pedagogams yra, ir kitiems darbuotojams, kaip atpažinti galimas aukas, kaip prakalbinti tuos vaikus, kad jie išdrįstų pasisakyti. Aš manau, kad reikalingas susitelktas darbas, bendras darbas, pasitikėjimas ir tai, kad vaikas pasitikėtų ir duotų parodymus.
