Klaipėdos uoste iškilmingai pakrikštytas laivas „Rasa“ – pirmasis Baltijos jūros regione ir vienas pirmųjų pasaulyje tanklaivių, varomų žaliuoju vandeniliu ir elektra. Šis laivas skirtas surinkti iš į uostą atplaukiančių laivų atliekas ir prisidėti prie švaresnės Klaipėdos uosto aplinkos kūrimo.
Liudijo istorinį įvykį
Klaipėdiečiai ir miesto svečiai tapo istorinio įvykio liudininkais – dalyvavo pirmojo Baltijos regione žaliuoju vandeniliu ir elektra varomo laivo „Rasa“ krikštynų ceremonijoje. Laivų krikštynų tradiciją nuo seno puoselėja jūrinės tautos, tikėdamos, kad ji laivui, jo įgulai ir keleiviams atneša sėkmę bei saugumą. Iškilmingą ceremoniją lydėjo Karinių jūrų pajėgų orkestro atliekama muzika, o renginį vedė aktorius Vytautas Rumšas. Naujajam laivui suteiktas „Rasos“ vardas simbolizuoja tyrumą, gyvybę ir atsinaujinimą. Jis puikiai atspindi laivo misiją – naudojant pažangias technologijas švarinti Klaipėdos uosto akvatoriją ir mažinti poveikį aplinkai. Vandeniliu ir elektra varomas laivas neišskiria anglies dvideginio, o į aplinką išleidžia tik vandens garus.
Aplinkai draugiško laivo krikštamotėmis tapo Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Estijos pirmoji ponia Sirje Karis. „Rasa“ simbolizuoja ne tik technologinę pažangą, bet ir Lietuvos bei Estijos bendradarbiavimą kuriant tvaresnę jūrinę ateitį.
Krikštamotė – laivo sėkmės simbolis
Ceremonijos vedėjas Vytautas Rumšas priminė, kad šiandien daugelyje pasaulio šalių laivų krikštynų tradicija patikima iškilioms moterims. Laivo krikštamotė laikoma jo sėkmės, globos ir geros lemties simboliu. Tikima, kad jos ištarti linkėjimai saugo laivą, įgulą ir keleivius net audringiausiose jūrose.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė džiaugėsi galėdama išlydėti naująjį Klaipėdos jūrų uosto laivą į jo nuolatinę misiją. Ji kalbėjo apie augančią laivybą gimtosios Klaipėdos uoste, tačiau kartu priminė ir atsakomybę saugoti Baltijos jūros ekosistemą. Pasak pirmosios ponios, kiekvienas žingsnis, mažinantis su laivyba susijusią taršą, yra svarbi investicija į švaresnę ir saugesnę Baltijos jūros ateitį. „Tegul šio laivo istorija būna ilga ir šlovinga, o kelionės jūros bangomis – visada sėkmingos“, – linkėjo D. Nausėdienė. Ji „Rasai“ palinkėjo gilaus farvaterio, darnios komandos ir sėkmės įgyvendinant svarbią misiją – saugoti Baltijos jūrą ir jos aplinką.
Estijos pirmosios ponios žvilgsnis į Baltiją
Kalbėdama laivo „Rasa“ vardo suteikimo ceremonijoje, Estijos pirmoji ponia Sirje Karis prisiminė du iškilius Baltijos šalių menininkus – lietuvį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir estų dailininką Nikolajų Triiką, kurių kūryboje svarbią vietą užima jūros tema. Pasak jos, tiek estams, tiek lietuviams jūra nuo seno simbolizuoja laisvę, atvirumą ir neribotas galimybes. Menininkų kūriniuose ji vaizduojama ne tik kaip gamtos stichija, bet ir kaip erdvė, jungianti žmones su plačiuoju pasauliu bei prisidedanti prie tautinės tapatybės formavimo. S. Karis pabrėžė, kad jūra turi vienyti, o ne skirti, todėl Baltijos šalims ypač svarbu kartu saugoti laisvę, taiką ir saugumą regione. Anot jos, šiuolaikiniai uostai jau seniai nebėra vien prekių judėjimo centrai – jie tampa svarbiais energetikos pertvarkos ir tvarios plėtros varikliais. Estijos pirmoji ponia pasidžiaugė Klaipėdos uosto pastangomis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, stiprinti energetinį saugumą ir ieškoti naujų būdų mažinti laivybos bei transporto poveikį aplinkai. Jos teigimu, laivas „Rasa“ yra puikus Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo pavyzdys, kuriantis ateities sprendimus ir stiprinantis viso Baltijos regiono konkurencingumą bei tvarumą. „Šiandien esame liudininkai naujos pradžios, kuri dar labiau suartins mūsų šalis, atneš viltį ir atsinaujinimą“, – sakė antroji laivo „Rasa“ krikštamotė, Estijos pirmoji ponia Sirje Karis.
Žingsnis į ateities laivybą
Sveikinimo žodį iškilmingoje ceremonijoje tarė ir susisiekimo ministras Juras Taminskas. Pasak jo, Lietuva ir Estija kartu sukūrė tai, kas dar prieš kelerius metus būtų skambėję lyg fantastika. „Šiandien Klaipėdoje krikštijame ne tik laivą – krikštijame naują Lietuvos ir pasaulio transporto etapą. Tai įrodymas, kad Lietuva gali būti tarp valstybių, kurios ne seka pasaulines transporto tendencijas, o jas kuria“, – sakė ministras. J. Taminskas priminė, kad vos prieš kelias savaites Klaipėdoje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje vandenilio gamybos ir pildymo stotelė, o dabar į darbą išleidžiamas vienas pirmųjų pasaulyje vandeniliu varomų laivų. Anot jo, „Rasa“ atverčia naują Lietuvos, kaip modernios jūrinės valstybės, istorijos puslapį. Ministras dėkojo visiems prie šio projekto prisidėjusiems žmonėms – inžinieriams, laivų statytojams, jūrininkams ir viešojo sektoriaus partneriams, kurių bendras darbas ambicingą idėją pavertė realybe.
Sujungė Lietuvą ir Estiją
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pabrėžė, kad šis išskirtinis projektas suvienijo Lietuvos ir Estijos laivų statytojų patirtį bei kompetencijas. Laivo korpusas ir dalis įrangos buvo pagaminti Klaipėdoje, Vakarų Baltijos laivų statykloje, o pagrindinės sistemos įrengtos Estijoje. Tai pirmasis Estijos bendrovės „Baltic Workboats“ pastatytas tanklaivis, kuriame įgyvendintas didžiausias iki šiol elektros ir baterijų sistemų integracijos projektas bei sumontuota vandenilio jėgainė. Vandenilinę laivo „širdį“ – kuro elementus, talpas ir programinę įrangą – sukūrė bei tiekė projekto partnerė bendrovė „Genevos SAS“. „Rasa“ yra reikšmingas pokytis laivyboje, investicija į švaresnę ateitį ir naujas požiūris į uostų veiklą, kur pažangiausios technologijos ir aplinkosauga tampa kasdienės veiklos dalimi“, – sakė A. Latakas.
Skilo, bet nedužo
Dievo palaiminimo laivui prašė jį šventinęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas kunigas Mindaugas Šlaustas. Ceremonijos pabaigoje buvo atlikta bene labiausiai laukiama laivų krikštynų tradicijos dalis – į laivo bortą daužtas šampano butelis. Šis paprotys, menantis kelis šimtmečius, laikomas gero ženklo ir sėkmingos laivo kelionės simboliu. Tikima, kad sudužęs butelis laivui atneša sėkmę. Krikštijant „Rasą“ šampano butelis atsitrenkęs į bortą suskilo, tačiau nesudužo į šukes. Simboliškiausia buvo tai, kad pirmąjį Baltijos regione vandeniliu varomą laivą į kelią palydėjo ne tik nuoširdūs sveikinimo žodžiai, orkestro muzika, būgnų garsai, bet ir lengvas lietus, jūrininkų laikomas sėkmės ženklu.
Dana Lukauskienė
2026-06-18
