Prieš 82 metus, 1941-aisiais, šią dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą – dauguma tremtinių ir politinių kalinių į savo namus nebesugrįžo. 1941-1953 metais iš Telšių geležinkelio stoties buvo ištremta per 3000 žmonių. Šią dieną prie paminklo tremties aukoms atminti, Telšių geležinkelio stoties prieigose, skambėjo malda ir dainos, kurias atliko Telšių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremties aidai“ (vad. Milda Ulkštinaitė).
Justina Lukošienė
Telšių kultūros centro režisierė Alina Gintalienė sveikino visus susirinkusius, kurie atėjo šį rytą paminėti Gedulo ir vilties dienos, bei pabrėžė, kad 2023-ieji LR Seimo yra paskelbti tremtinių ir politinių kalinių metais, nes šiemet sukanka 70 metų nuo paskutinių masinių okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimų. „Tikiuosi, kad ir prieš 82 metus buvo toks pat gražus rytas, kuomet prasidėjo trėmimai, kada buvo vežami nekalti žmonės. Tikslas buvo sunaikinti Lietuvą, jos šviesius žmones ir tautiškumą, bet, praėjus 82 metams, mes vis dar prisimename, renkamės, mums yra skaudu. Labai džiugu, kad prie geležinkelio stoties turime paminklą, ir simboliška, jog mes visada čia renkamės prisiminti šią dieną“, – kalbėjo A. Gintalienė, kuri pakvietė visus sugiedoti „Tautišką giesmę“ bei prie paminklo uždegti žvakučių ir padėti gėlių, taip pagerbiant į Sibirą ištremtų žmonių atminimą.
Žodį tarė Telšių rajono savivaldybės vicemerė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, teigdama, jog daugiau nei prieš 80 metų, tokį gražų saulėtą rytą, buvo įvykdytas žiaurus nusikaltimas prieš mūsų tautą, kuris kiekvieno mūsų gyvenimuose paliko negrįžtamas pasekmes. „Šiandien su didele pagarba noriu pakviesti prisiminti tuos žmones, kurie taip ir pasiliko svetimoje šalyje, daugiau nesugrįžę į savo tėvynę, neįkvėpę to gryno oro, neišvydę mūsų saulės. Prisiminti tuos, kurie grįžo stipresni, užgrūdinti, ištroškę laisvės ir kūrę dabartinę mūsų Lietuvą – tokią, kokią turime šiandien. Šiandien žodį „gedulas“ turėtume palikti istorijai, praeičiai ir gyventi su žodžiu „viltis“, kad tokie rytai daugiau niekada nebepalies mūsų tėvynės, mūsų žmonių. Būkime stiprūs, viltingi, geresni vieni kitiems ir kurkime visi kartu gražesnę, šviesenę, viltingą ir laisvą mūsų Lietuvą“, – linkėjo vicemerė.
Sakydamas pamokslą, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios prelatas Juozas Šiurys akcentavo, jog jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis neneš vaisių, o jeigu apmirs, jis neš gausius vaisius. „Taip ir mūsų tautos žmonės nešė vaisių dėl laisvės, nes aukojo savo gyvybes, savo gyvenimus ir visada turėjo viltį Viešpatyje. Mes kažkaip visada atsimename Atgimimo Sąjūdį, bet jeigu nebūtų tremtinių, partizanų aukos, pasišventusių žmonių per visus tuos priespaudos metus, tarybinius laikus, nebūtų ir Atgimimo Sąjūdžio, neturėtume šiandien laisvės. Ta sėkla, kuri buvo pasėta krauju, sužydėjo, atgijo ir dabar mes turime laisvę. Buvo naikinami patys įžymiausi žmonės, inteligentija, visi, kurie mylėjo Lietuvą. Okupantas ir dabar galvoja, kad, užgrobdamas kitas tautas, jis bus laimingas, bet yra Dievo ranka ir apvaizda, kuri mus veda. Mokėkime branginti laisvę, Lietuvą, mokėkime perduoti ateinančioms kartoms praeities skaudžiausią istoriją. Kaip gražiai Popiežius, atvykęs į Lietuvą, tarsi žinodamas mūsų tautos kančias ir praeitį Lietuvai, ragino atsigręžti į savo šaknis, praeitį, iš kurios galėtume pasisemti stiprybės. Šitie minėjimai, prisiminimai mus turi paskatinti dar labiau mylėti Lietuvą, dar labiau už ją kovoti ir dar labiau jai pasišvęsti. Tegul Dievas apdovanoja amžinuoju džiaugsmu tuos, kurie pasėjo tą laisvės sėklą savo gyvenimu, auka ir mirtimi. Tegul Dievas globoja visus Lietuvos žmones, kad jie suprastų, kokia kaina yra išlaisvinti ir kokia kaina jie šiandien gyvena laisvoje Lietuvoje“, – kalbėjo dvasininkas.
Po minėjimo visi buvo kviečiami dalyvauti ekskursijoje „Tremties ženklai Telšiuose“ nuo Telšių geležinkelio stoties su gide, istorijos mokytoja Vilija Vaičiuliene.
Vakare vyko šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Mažojoje) bažnyčioje, po kurių padėtos gėlės, uždegtos žvakutės bei dalyvauta tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcijoje prie paminklo „Trys kryžiai“.
