Po kruvino Izraelio ir teroristinės grupuotės „Hamas“ susidūrimo Vakarai ėmė kalbėti apie paramos stabdymą palestiniečiams. Vis dėlto, esant visapusiškai Gazos Ruožo blokadai, humanitarinė pagalba išlieka svarbi. O ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad nors Izraelis imasi neįprastų priemonių, yra okupanto ir okupuotojo reglamentas, pagal kurį net ir karo atveju Izraelis turėtų saugoti okupuotų teritorijų civilius.
„Dienos temoje“ apie Izraelio ir „Hamas“ karą, Vakarų atšaukiamą paramą Palestinai kalbėjo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir VU TSPMI lektorė Ieva Koreivaitė.
– Vakar buvo paskelbta, kad Europos Sąjunga (ES) stabdo paramą palestiniečiams, kuri siekia beveik 700 mln. eurų. Vėliau pranešta, kad parama nestabdoma, o tik peržiūrima, nes ne visos narės sutinka su paramos nutraukimu. Pavyzdžiui, Ispanija, Prancūzija prieštarauja. Pone Auštrevičiau, ar dabar bus vertinama, kaip buvo naudojami pinigai? Ar tai reiškia, kad iki šiol nebuvo vertinimo mechanizmų, kaip šimtai milijonų eurų naudojami?
P. A: Reikia pasakyti, kad dar vakar Europos Komisijos (EK) narys pranešė, kad EK stabdo visus mokėjimus Palestinos pusėje. Tai šiuo metu sudaro beveik 700 mln. eurų. ES yra viena didžiausių rėmėjų palestiniečių armijos atžvilgiu. Tačiau ten yra kelios paramos temos arba, sakykime taip, kam leidžiami tie pinigai. Tai yra ir infrastruktūros plėtra, ir švietimas, ir sveikata, ir humanitarinė pagalba. Kelios valstybės narės labai sukritikavo šį sprendimą grynai dėl to, kad, jų manymu, humanitarinė pagalba turėtų būti tęsiama. Su tuo būtų galima sutikti, nes iš tikrųjų situacija gali vystytis katastrofiškai blogai, ypač sveikatos, maisto aprūpinimo srityje ir pan. Manau, kad po šios dienos šiuo metu vyksta ES užsienio reikalų ministrų, kartu dalyvaujant ir Izraelio užsienio reikalų ministrui, posėdis, manau, kad visgi bus sprendimas tęsti humanitarinę pagalbą Palestinai, taip pat ir Gazos Ruožui, tai atspindi labai stipriai blogėjančią situaciją.
– Gazos Ruožas toliau nuolat atakuojamas raketomis, Izraelis paskelbė viso ruožo blokadą. Ką tai reiškia? Nebus maisto, vandens, elektros, degalų. Bet Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras sako, kad tokia apsiaustis yra negalima pagal tarptautinę teisę. Ponia Koreivaite, ar turėtų Izraelis paisyti tokių pareiškimų šiuo metu?
I. K: Izraelis paskelbė karą ir imasi neįprastų priemonių, bet žinom, kad yra okupanto ir okupuotojo reglamentas, pagal kurį net ir karo atveju okupuojanti galia, šiuo atveju Izraelis, turėtų saugoti okupuotų teritorijų civilius. Tai nėra kažkoks susidūrimas tarp dviejų valstybių, tai yra susidūrimas tarp teisinių požiūrių, tarp okupuotų žmonių ir okupantų pajėgų. Situacija be galo sudėtinga ir negalime taip paprastai paistyti, bet Izraelio pareiga iš esmės būtų saugoti Gazos Ruožo civilius. Blokada nėra įprasta, bet mes žinome, kad Netanyahu į savo valdančiąją koaliciją yra atvedęs kelias konservatyvias ultraortodoksų, ultranacionalistų partijas kaip religinė sionistų ir Žydų namų partija, vienas nacionalinio saugumo ministras yra iš vienos iš šių partijų. Jo pareiškimas ir buvo, kad bus vykdoma visiška blokada. Atrodo, kad to ir galima buvo tikėtis.
– Pone Auštrevičiau, grupuotės „Hamas“ teroristai pradeda kalbėti apie derybas. Ar jos, jūsų manymu, įmanomos šiame taške, turint galvoje ir paimtus apie 150 įkaitų, teroristai juos grasina žudyti po vieną, jei apšaudymai toliau nesiliaus.
P. A.: Po pastarosios teroristinės atakos ir nuožmumo, žiaurumo, kuriuos mes pamatėme, nebus lengva grįžti prie derybų. Manau, kad gali būti tam tikrų sąlygotumų. Pavyzdžiui, tai gali būti susiję ir su teikiama pagalba Gazos Ruožui – pareikalaujant, kad „Hamas“ išlaisvintų visus įkaitus. Manau, kad tai būtų normali sąlyga reikalauti, kad pagalba Gazos Ruožui būtų atnaujinta. Tai yra susiję su žmonių gyvybėmis ir čia derėtis jau neįmanoma.
– Ponia Koreivaite, Gazos Ruožo blokados panaikinimas mainais į 150 gyvybių?
I. K.: Grupuotei „Hamas“ įkaitai reikalingi visų pirma tam, kad atstotų tam tikrus skydus. Atsimename 2014 metų Gazos konfliktą, kai Izraelis bombardavo Gazos Ruožą, o jis yra visiškai uždarytas, aptvertas tvora, išėjimas į jūrą yra blokuojamas ir ten gyvena per 2 mln. civilių gyventojų. Tokiu būdu jis, užblokuotas, buvo bombarduojamas ir žuvo per 2 tūkst. žmonių, iš kurių gal 65 proc. buvo civiliai.
Dabar šita blokada yra dar griežtesnė, kaip sako, nepriimtina pagal tarptautinę teisę, jos panaikinimas ir tam pačiam „Hamas“, matyt, reikalingas, kalbant ir apie civilius gyventojus. Kiek jiems rūpi civiliai, savo gyventojai, vėlgi, neaišku, bet ar „Hamas“ norės atsisakyti turėti skydus, nes įkaitai tarnauja kaip skydai, didelis klausimas. Tuo labiau kad „Hamas“ greičiausiai turi daugiau tikslų, ne tik kaip skydus panaudoti šituos įkaitus, bet ir iškeisti juos į savo kovotojus ar politinius kalinius.
– Kokią pasitikėjimo jėgą, ponia Koreivaite, turi „Hamas“ tarp gyventojų? Nes tai nėra tik karinė galia, tai ir politinė struktūra, išrinkta 2006 metais, 18 metų po to, aišku, rinkimų nebuvo. Koks Gazos Ruože yra pačios „Hamas“ palaikymas?
I. K.: Mes turime Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą. Gazos Ruože tas palaikymas yra ganėtinai didelis, nes, kaip ir minėjau, tai yra politinė partija, kuri iš principo rūpinasi gyventojais kaip politinė jėga. Vėlgi, juokaujama kartais, kad Stokholmo sindromas truputį veikia, nes tie žmonės yra įkalinti Gazos Ruože ir vieninteliai, kas jiems kažkiek ten atstovauja, ir yra tie patys „Hamas“. Tai palaikymas tikrai yra didelis, ne viena karta palestiniečių jau yra užaugusi tokiomis baisiomis sąlygomis, blokadoje.
Kita vertus, Vakarų Krante palaikymas visada buvo mažas, bet situacija pasikeitė po 2021 metų Gazos Ruožo konflikto, kuris buvo mažiau nušviestas Lietuvos spaudoje, t. y. kai dėl tam tikrų įvykių, dėl to, kad Izraelio saugumo pajėgos buvo įsiveržusios į musulmonų šventąją vietą, be to, ten vyko ultranacionalistų žydų eitynės, ne tik tai, bet ten vyko ir sisteminis smurtas, aneksija Vakarų Krante, iš Gazos atskrido raketos, buvo atsakas, jo metu žuvo daug palestiniečių. Tai po to grupuotės „Hamas“ palaikymas yra išaugęs neįprastai. Apklausos nėra labai tikslios, bet manoma, kad apie pusė visų palestiniečių, gali būti, kad remia „Hamas“. Bet vėlgi, turbūt dėl tos priežasties, kad kažkas dar bando išjudinti Palestiną kovai už nepriklausomybę. Jeigu kas nors paklaustų palestiniečių, ar jie norėtų gyventi islamistinėje „Hamas“ sukurtoje valstybėje, matyt, mažiau būtų tų balsų.
– Pone Auštrevičiau, Palestina nėra tik „Hamas“, Vakarų pasaulis dabar reiškia tvirtą paramą Izraeliui. Skamba ir kitokie pareiškimai, pavyzdžiui, ir Rusija, ir Kinija kartoja, kad dabar būtina sukurti Palestinos valstybę. Kodėl Kinija ir Rusija naudoja tokią retoriką?
P. A.: Pastaroji situacija yra labai palanki Rusijai, taip pat ir Kinijai, nekalbu apie Iraną. Jie sukūrė papildomą, labai nemalonų, labai brangiai kainuojantį ir dar nežinia, kaip besivystantį klausimą Vakarų darbotvarkėje. Šalia Ukrainos karo dabar turime visiškai kitokią situaciją Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios gali atsirasti visai kitokių situacijų, pavyzdžiui, susijusių su Šiaurės Afrikos reikalais ir pan. Kitaip tariant, autoritarinių valstybių nereikia mokyti, kaip sukurti problemų Vakarams. Aš manau, kad tai ne paskutinė problema, su kuria mes susiduriame.
– Izraelis per 48 valandas mobilizavo 300 tūkst. karių ir tai, ko gero, rekordinis mobilizacijos greitis. Ponia Koreivaite, tokios pajėgos Izraeliui, ko gero, leidžia būti pasirengusiam bet kokiems scenarijams. Ką mes toliau matysime regione?
I. K: Veiksmas turbūt vyks Gazoje. Manau, kad Izraelio kariai veršis į Gazos Ruožą tam, kad sunaikintų grupuotės „Hamas“ taikinius, galbūt bandytų išlaisvinti įkaitus. Tai vargiai įmanoma, bet galbūt. Neaišku, ar matysime Gazos Ruožo bombardavimą, ir neaišku, kaip sureaguos regiono radikaliosios organizacijos. Žinome, kad daugelis tų organizacijų, kurios galėtų kažkaip atidaryti naujus frontus, priklauso Irano įtakos zonai. Tai ta pati „Hezbollah“, kuri yra Libano teritorija palei Izraelio sieną. Taip pat, kai vyko Sirijos konfliktas, su Rusijos leidimu buvo įkurtos grupuotės „Hezbollah“ bazės taip pat ir Sirijoje. Gali atsidaryti šitas frontas, nekalbant jau apie kitas radikalias organizacijas, kurios gali jungtis. Jūs paminėjot Kiniją – neaišku, kaip šita šalis reaguos, kokį spaudimą bandys taikyti. Kinijos politika Vidurio Rytuose yra labai paprasta. Jiems nesinori konfliktų, kad sklandžiai vystytųsi ekonominiai ryšiai. Jie visada tam pačiam Iranui liepia susitaikyti su Saudo Arabija, tokių nuorodų nuolat yra. Yra labai daug žaidėjų ir visiems šis konfliktas naudingas, kad būtų susikurtos strateginės pozicijos, būtų galima įgyti galių ir t. t.
