Euro zonoje stebint apyvartoje esančio pinigų kiekio mažėjimą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad toks beprecedentis reiškinys stebimas ne tik dėl Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimo didinti bazines palūkanų normas, bet ir dėl kiekybinio skatinimo programų stabdymo. Tiesa, idėją, kad pinigų kiekio mažinimas lemia infliacijos slopimą, banko vadovas atmeta.
„Palūkanų pakėlimas, atrodo, kad padėjo pažaboti infliaciją. Ir mes stebime, kad pinigų kiekis pradėjo stipriai mažėti. Štai, M1 (pinigų kiekio rodiklis, aut. p.) sumažėjo 10 proc. M3 kol kas sumažėjo tik 1 proc. Kaip jūs pats vertinate šiuos procesus? Ar prie greitesnio infliacijos suvaldymo galėjo prisidėti Europos Centrinio Banko (ECB) turto programų sustabdymas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ G. Šimkaus teiravosi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva.
Pasak Lietuvos banko vadovo, skirtingų teorijų šalininkai apie pinigų kiekio ir infliacijos ryšį diskutuoja jau ilgus metus, tačiau jis pats teigia abejojantis tokios sąsajos pagrįstumu.
„Jeigu žiūrėtume į ilgesnį laikotarpį, liberalizavus finansų rinkas 8–9 deš.. vis tik tas ryšys tarp pinigų kiekio ir infliacijos yra nunykęs. Centriniai bankai nustojo orientuotis į pinigų kiekį, kaip į tam tikrą pinigų politikos tikslą. Fokusu tapo pats infliacijos lygis“, – kalbėjo jis.
Per pandemiją ECB supirktų vertybinių popierių portfelis išaugo dvigubai – nuo 2,5 iki 5 trln. eurų. 2022 m. kovo mėnesį nutraukti pirkimai pagal 1,85 trln. eurų vertės Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), tačiau reinvestavimą iš jos numatyta tęsti iki 2024 m. Tuo tarpu reinvestavimas pagal kitą, Turto pirkimo programą visiškai nutrauktas nuo šių metų liepos. Būtent šie sprendimai, bei Tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO) sustabdymas, anot Lietuvos banko vadovo ir lemia apyvartoje esančio pinigų kiekio mažėjimą.
„Pinigų kiekis labiausiai mažėjo dėl turto pirkimo programos apimčių bei ilgalaikio skolinimo iš centrinio banko komerciniams bankams sumažėjimo. Tuo tarpu infliacijos lygio mažėjimą pinigų politika pradeda veikti, bet tokį spartų infliacijos traukimąsi mes turėjome ir dėl mažėjančių išorinių veiksnių įtakų, tokių, kaip energijos kainų šoko sumažėjimas, tiekimo grandinių sutrūkinėjimo atstatymo ir panašiai“, – aiškino G. Šimkus.
Anot jo, daug didesnį poveikį kainų augimui padarė ne centrinio banko vykdytas kiekybinis skatinimas, o euro zonos šalių narių vyriausybių vykdyta skatinamoji biudžeto politika.„Manau, fiskalinės priemonės turėjo didesnę įtaką visuminei paklausai. Pradžioje jos turėjo būti plačios, nes tiesiog buvome nežinomoje teritorijoje, bet po truputį jos turėjo tapti labiau fokusuotos ir nukreiptos ten, kur labiausiai reikia paramos“, – pabrėžė G. Šimkus.
Tuo metu E. Leontjeva akcentavo, kad per pandemiją ECB aktyviai vykdytas kiekybinis skatinimas pirmiausiai ir pasitarnavo šalių iždo finansavimui, o tokiu būdu padidintas pinigų kiekis prisidėjo ir prie rekordinio kainų augimo.
„Infliacija buvo ekonomikos atsakas į gausiai įpurkštus pinigus per pandemiją. Suprantama, kad tuo metu galbūt nebuvo kito kelio, bet pinigų Lietuvoje buvo padauginta trečdaliu, o euro zonoje ketvirtadaliu, tai taip pat yra šioks toks veiksnys aiškinant infliacijos ištakas“, – įsitikinusi LLRI prezidentė.
Metinė infliacija piką euro zonoje buvo pasiekusi 2022 m. spalį, kuomet sudarė 10,6 proc. Šių metų rugsėjo duomenimis, ji sudaro 4,3 proc. Slopstant kainų augimo tempui rinkos dalyviai tikisi, kad spalio pabaigoje numatomame posėdyje ECB valdančioji taryba palūkanų normų nebekels. Nuo praėjusių metų liepos mėnesio jos padidintos dešimtyje posėdžių iš eilės ir dabar siekia 4-4,75 proc. intervalą.
Pinigų politikos normalizavimas jau lemia apyvartoje esančio pinigų kiekio mažėjimą. Pagal siauriausią pinigų kieko rodiklį (M1) pinigų kiekis jau grįžo į 2021 m. pradžios lygį: nuo 11,8 trln. eurų sumažėjo iki 10,5 trln. eurų.
Visą laidą galite žiūrėti čia.
