Birželio 27-28 d. Budapešte, Vengrijoje, vyko „BusinessEurope“ Prezidentų tarybos (COPRES) susitikimas. Renginio programoje daugiausiai dėmesio skirta 2024 m. liepos 1 d. prasidėsiančio Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetams ir ES kapitalo rinkos problematikai, keliančiai iššūkių visos Bendrijos ekonomikos konkurencingumui. Susirinkę Europos verslo organizacijų lyderiai susitiko su Jacques Delors‘o instituto prezidentu, buvusiu Italijos premjeru Enrico Letta, su kuriuo išsamiai aptarė ataskaitoje apie ES bendrosios rinkos ateitį įvardytas problemas. Taip pat susitiko su Vengrijos prezidentu Tamasu Sulyoku, Vengrijos ekonomikos ministru Mártonu Nagy.
Renginyje dalyvavę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir l. e. p. generalinis direktorius Tomas Garuolis pasveikino kolegas iš Vengrijos, linkėdami, kad jų šalies pirmininkavimas naujame ES politiniame cikle atneštų teigiamų poslinkių sprendžiant Europos konkurencingumo problemas. LPK atstovai padėkojo seseriškoms Europos verslo konfederacijoms ir „BusinessEurope“ už darbą rengiant Budapešto deklaraciją (anglų k.).
Susitikimų metų LPK prezidentas akcentavo problemas, trukdančias įgyvendinti bendrą ES kapitalo ir energijos rinką ir išnaudoti jų teikiamus privalumus Europos konkurencingumui didinti.
„Ryžtingai siekiame žaliosios transformacijos ir pramonė visoje Europoje persiorientuoja taip, kad patenkintų savo energijos paklausą kartu prisidėdama prie klimato kaitos tikslų. Labai svarbu, kad mūsų pramonė užsitikrintų ne tik pakankamą kiekį žaliosios energijos išteklių, bet ir konkurencingą kainą. Šiuo metu mūsų verslas negali pakankamai operatyviai užsitikrinti reikiamų lėšų žaliajai transformacijai įgyvendinti“, – sakė V. Janulevičius, pažymėdamas, kad prieiga prie kapitalo yra labai svarbi, siekiant nestabdyti pramoninio potencialo.
LPK prezidentas pažymėjo, kad reikalingi pokyčiai ES bankininkystės sektoriuje ir investicinėje aplinkoje galėtų suteikti ne tik reikšmingą postūmį naujoms investicijoms, bet ir prisidėtų didinant darbuotojų produktyvumą.
„Naujausia Europos Centrinio Banko skolinimosi ataskaita už pirmąjį šių metų ketvirtį rodo, kad verslo paskolų paklausa sumažėjo visose euro zonos šalyse. Verslas nebesiskolina, o tai lemia du dalykai: kapitalo kaštai ir didelis paklausos neapibrėžtumas, ypač eksporto rinkose“, – sakė LPK prezidentas, pažymėdamas, kad Lietuva visoje euro zonoje išsiskiria bene aukščiausiais įmonių skolinimosi kaštais, ir tai turėtų būti ne nacionalinis, o bendras interesas, nes tai atsiliepia visos Europos konkurencingumui.
„Jei norime, kad Europa būtų pajėgi konkuruoti su JAV ir išlaikyti savo ekonomikos augimą, turime vadovautis strategišku požiūriu į verslo aplinką ir turime rasti būdų, kaip pinigus padaryti pigesnius ir labiau prieinamus ES mūsų pagrindinėms pramonės šakoms ir būsimiesiems technologijų lyderiams“, – sakė V. Janulevičius.
Galiausiai, LPK prezidentas pažymėjo, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai, būtinybė stiprinti Europos gynybos pramonę bus viena iš pagrindinių ateinančio ES politinio ciklo prioritetų.
„Tik saugi ir atspari Europa gali išlaikyti savo ekonominį saugumą ir gyvybingumą. Prieiga prie kapitalo gerinimas ir stabilaus energijos tiekimo užtikrinimas yra vieni svarbiausių aspektų gynybos pramonei stiprinti, todėl tiesiogiai susiję su saugia, atsparia ir stabilia Europos ekonomika“, – pažymėjo LPK prezidentas.
