Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai subūrė komandas, kurios dalyvavo futbolo turnyre ,,Gargždų taurė 2024“.
Pergalę išplėšė ir turnyrą laimėjo Plungės ,,Žaibas‘‘. Antrąją vietą iškovojo Tauragės ,,Tauras’’, o trečiąją – Sūduvos ,,Pelėdos‘‘.
Kaip atrodo futbolas vaikščiojant
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovė Alina Bocman komentuoja, kad iš pradžių gavo kvietimą organizuoti tokio tipo turnyrą iš „Lietuvos masinio futbolo asociacijos“, kadangi jų komanda siekė populiarinti šią futbolo šaką vaikščiojant.
„Prieš kelis metus gavome pasiūlymą populiarinti futbolą vaikštant. Iš pradžių buvo įdomu, kaip futbolas ir vaikštant, taip galima?
Taip, taip gali būti, subūrėme kelias komandas senjorų ir pradėjome treniruotis. Galimybių Klaipėdoje tiek treniruotėms, tiek varžyboms tikrai yra, prieiga ir prie sporto bazių, ir aikštynų. <...> Dabar mums kilo idėja pakviesti į seminarą „Lietuvos kurčiųjų asociaciją“, norėtumėme bandyti pritaikyti futbolą ir jiems“, – teigė A. Bocman.
Lietuvos masinio futbolo asociacijos vadybininkas Martynas Karpavičius pasakoja, kaip organizuoja seminarus, apmokina susidomėjusius žmones, supažindina juos su futbolo pagrindais, keliauja po miestelius, organizuoja atviras futbolo treniruotes, o už tai jų asociaciją yra kviečiama į turnyrus.
„Turnyruose tenka ir teisėjauti, kadangi futbolas vaikščiojant yra specifinis dalykas, kai net ir žaidžiantys mano, kad bėgioja. Todėl kyla nemažai ginčų, o teisėjas yra tas, kuris nuramina visas aistras“, – tikino M. Karpavičius.
Futbolas vaikščiojant yra daugiau orientuotas į žmones, turinčius judėjimo problemų, senjorai, neįgalieji, o kartais ir jaunimas po traumų.
„Iš pat pradžių dalyvaudavo vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys. Dabar prisijungia daugiau vyrų, komanda tampa vis mišresnė, ją sudaro ir vyrai, ir moterys, o tada dar ir prisijungė žmonės, turintys specialių poreikių“, – pasakojo M. Karpavičius.
Bet kokiam kitam futbole prireikia bėgti, kontaktuoti su kitais žaidėjais, futbole vaikščiojant – atvirkščiai – todėl tas žaidimas žmonėms ir tampa malonus.
„Ar taip, ar taip, kažkada sulaukiame to amžiaus, kur bėgiojimas neberūpi, tačiau kai futbolas yra pamilstamas jauname amžiuje, tu jį nori žaisti visada.
Futbolo atmainų susikuria daug: salės, paplūdimio ar mažasis futbolas, futbolas vaikščiojant, futbolo golfas, ar net biliardas. Yra sugalvota tokių atmainų, kur net tarptautinės varžybos vyksta.
Tarptautinės varžybos futbolo vaikščiojant – jose dažniausiai žaidžia žmonės, kurie kažkada buvo profesionalai, kuriems tai buvo ne tik pramoga, bet ir pragyvenimo šaltinis“, – pridūrė M. Karpavičius.
Lietuvos masinio futbolo asociacijos direktorius Ignas Marcinkevičius pasakoja, kaip prasidėjo futbolo vaikščiojant kelias Lietuvoje.
„Futbolas yra plati sporto šaka. Daugybę metų darome skirtingus projektus, norėdami įtraukti žmones su skirtingais gebėjimais.
Užsienyje daugelį metų egzistavo „football fitness“ – mankšta per futbolą, o po to atsirado ir futbolas vaikščiojant.
Vieną kartą man teko pamėginti jį Čekijoje, ten taip pat buvo seminaras apie neįgaliųjų integraciją į šį sportą, tačiau pamačiau, kad tai tinka ne tik neįgaliesiems, bet ir senjorams. Taip pat domėjausi, jog futbolas vaikščiojant suteikia didesnę nauda nei bėgant“, – teigė I. Marcinkevičius.
I. Marcinkevičius sako, kaip bebūtų keista, tačiau ši sporto šaka dominuoja darželiuose ir mokyklose. Taip pat pasitaiko senjorų, kurie yra buvę profesionalūs žaidėjai, sėkmingai žaidžiantys ir kovojantys. Tačiau yra ir tokių, kurie su futbolu nieko bendro neturėję.
Dalyvaujančių komandų atstovų komentarai
Turnyre dalyvavo 14 komandų iš visos Lietuvos. Jų atstovai „Vakarų ekspresui“ pateikė skirtingas įžvalgas apie tokią futbolo rūšį.
„Komanda labai entuziastinga, keliauja po daug renginių. Iš pradžių jie irgi norėdavo žaisdami bėgti, kol priprato.
Tačiau yra labai gerai, kai senjorams ar neįgaliesiems šis sportas nesukelia papildomų traumų ir problemų“, – tikino Klaipėdos „Vilties“ komandos socialinė darbuotoja Ieva Ubartaitė.
„Per pastaruosius porą metų mūsų bendruomenė patrigubėjo. Prieš dvejus metus pirmame turnyre Kaune dalyvavo viena komanda, o šiandien turime jau keturias. <...>
Pradžia buvo įdomi, kadangi visi įpratę žaisti futbolą bėgdami, o čia reikia vaikščioti ir spardyti pliušinį kamuolį, kuris nei kyla, nei yra greitas.
Žaidėjai stebėjosi, bet po kažkiek laiko priprato ir jau kitą futbolą sunkiai įsivaizduoja“, – pasakojo Tauragės rajono vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistas Marius Trajanauskas.
„Visi senjorai nori išlįsti iš namų, bendrauti, jaustis reikalingi ir dar įvertinti savo jėgas, o jie tikrai to nori, labai smagu matyti jų šypsenas. Be to, tai pats saugiausias senjorų sportas, atėjęs iš Europos į Lietuvą“, – dalinosi įspūdžiais Neringos paslaugų centro specialistė užimtumui Ingrida Kazukevičiūtė.
„Dalyvaujame pakankamai sėkmingai, esame tapę ir prizininkais. Labai smagu, kad susirinko tiek komandų, net keturiolika.
Tai yra puikus laiko praleidimo būdas, o ypač žmonėms su negalia ir senjorams, sumažina jų krūvį ir padaro taip, kad būtų įmanoma normaliai sportuoti, o ne lankyti paprastas mankštas“, – teigė Klaipėdos miesto žmonių su fizine negalia sporto klubo „Žuvėdra“ trenerė Asta Ivanauskaitė.
„Turime šaunias patirtis iš miestų visoje Lietuvoje. Mūsų komandoje yra paprasti senjorai, bet vis tiek sugebame pasiekti tokius gerus rezultatus, pavyzdžiui, šiose rungtynėse 5:0 – nerealu.
Iš pradžių sakydavo „kas čia per velnias“, o dabar mūsų širdys džiaugiasi, kaip stipriai auga jų motyvacija, kadangi pamatė, kad išties ir iš sveikatingumo pusės yra naudos, ir išeina kaip „cardio“ treniruotė, tai yra puiku kvėpavimui ir raumenims“, – tikino visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti fizinį aktyvumą, Ramutė Jonušaitė.
Mūsų įstaigos specialistė Rosita Verketė buvo futbolo vaikštant pradininkė Gargžduose, sužinojusi apie šią futbolo rūšį ir praėjusi mokymus.
Jos užduotis buvo suburti komandą, kas nebuvo lengva, tačiau pavyko. Todėl dabar džiaugiamės, turėdami tokius aktyvius ir net azartiškus senjorus“, – tvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Petrikienė.
Neįgaliųjų nuomonė
Pakalbinome ir pačius neįgaliuosius. Kai kurie iš jų, turintys galimybę bent kiek pajudinti kojas ar rankas taip pat žaidžia treniruotėse, o varžybose dalyvauja, kaip palaikymo komanda.
„Man labai gera dalyvauti kaip sirgalei, stebėti viską iš šono ir atrodo, kad širdis virpa iš to džiaugsmo. Matau, kaip jie jaudinasi, tačiau visada sakau, svarbiausia dalyvavimas ir gera nuotaika“, – kalbėjo Klaipėdos „Lakštučių“ palaikymo komandos narė Vaiva.
„Aš džiaugiuosi, kad Klaipėdoje atsirado futbolas vaikštant, tai tikrai labai gera sporto rūšis. Mes labai toli nueisime ir būsime stipriausi“, – pridūrė Klaipėdos „Lakštučių“ palaikymo komandos narys Dominykas.
„Kol žaidžiamas futbolas, mes čia linksmai būname. Tikiuosi, kad ir toliau bus tokie geri metai“, – sakė Klaipėdos „Lakštučių“ palaikymo komandos narys Benas.
Senjorų požiūris
„Įdomu, nes negirdėta. Moterims futbolas nėra įprasta, bet kadangi vaikštome, tai tampa sveika, naudinga ir nenuobodu, ypač kai susitinki bendraminčių“, – komentavo buvusi gydytoja Virginija Gedžiuvienė.
„Labai puiki futbolo rūšis, vaikščiojame jau trečius metus – ir sveikata pagerėjo, ir nuotaika“, – kalbėjo Ona iš Tauragės senjorų klubo.
„Neįprasta, bet labai smagu. Esu vaikystėje žaidęs futbolą, skirtumas yra, kitą kartą norisi taip staigiai truktelėti, bet prisimeni, kad reikia eiti lėtai prie kamuolio“, – tvirtino Jonas iš Tauragės senjorų klubo.
„Aš tai riebalus deginu, nuo Naujų metų iki šiol numečiau penkiolika kilogramų. Jau kaip man futbolas patinka“, – šnekėjo Eugenijus iš Tauragės senjorų klubo.
Futbolą vaikščiojant buvo išrastas 2011 metais. Jį žaidžia tūkstančiai komandų visoje Jungtinėje karalystėje.
2017 metų spalio mėnesį „Sky Sports News“ ir „Sky Sports Football“ rodytame dokumentiniame filme transliuojamas vaikščiojančio futbolo užsiėmimas, iš pradžių buvo laikytas balandžio pirmosios pokštu, kas sukėlė dar didesnį klubų susidomėjimą.
