Europos Parlamento komitetas, tiriantis bloko vyriausybes dėl šnipinėjimo programų naudojimo, antradienį paskelbė, kad Europos Sąjunga deramai nesprendžia opozicijos politikų ir žurnalistų sekimo skandalo.
Antradienį paskelbtame ataskaitos projekte šnipinėjimo programos „Pegasus“ skandalą tiriantis komitetas sako, kad Europos Vadovų Taryba (EVT) ir šalių narių vyriausybės laikosi „tylėjimo įstatymo“, ir apgailestauja, kad Europos Komisija tik „nenoriai ir dalimis“ suteikė informacijos apie jos darbuotojų šnipinėjimą.
EK atstovas atsakė, kad bet kokie šalių saugumo tarnybų bandymai nelegaliai gauti duomenis apie piliečius „yra nepriimtini“, ir teigė, kad Komisija jau imasi veiksmų žurnalistams nuo šnipinėjimo programų apsaugoti.
EP komitetas, kuris aiškinasi įtarimus, kad vyriausybės naudojosi Izraelyje sukurta šnipinėjimo programa „Pegasus“ ir kitais invaziniais sekimo įrankiais, tokias technologijas laiko grėsme demokratijai 27 valstybių bloke.
Izraelio kompanijos „NSO Group“ sukurta „Pegasus“ gali būti įdiegta į mobiliuosius telefonus vartotojui nežinant ir suteikti galimybę skaityti visus pranešimus, matyti slaptažodžius, sekti vartotojo buvimo vietą ir prisijungti prie telefono kameros bei mikrofono.
Kompanija šią technologiją vadina kovos su nusikalstamumu įrankiu, tačiau visame pasaulyje buvo išaiškinta daug atvejų, kai vyriausybės naudojo ją prieš disidentus, žurnalistus ir politinius oponentus.
EP Tyrimo komitetas programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimui tirti (PEGA) teigia, kad „NSO Group“ savo produktų yra pardavusi mažiausiai 14 ES šalių.
„Mažiausiai keturiose šalyse narėse – Lenkijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Ispanijoje – buvo nelegaliai naudojamos šnipinėjimo programos… [Taip pat] yra įtarimų dėl jų naudojimo Kipre“, – sakoma ataskaitos projekte. Jame nurodoma, kad Kipras ir Bulgarija yra tapę šnipinėjimo programų eksporto centrais.
„Šalių narių vyriausybės daugiausia atmetė kvietimą bendradarbiauti su PEGA, – nurodė europarlamentarai. – Kai kurios vyriausybės tiesiai atsisakė bendradarbiauti, kitos elgėsi draugiškai ir mandagiai, bet iš tiesų nesidalijo reikšminga informacija.“
Komitetas taip pat apgailestavo, kad Europolas nepradėjo tirti šio reikalo.
„Tik spaudžiamas Europos Parlamento jis nusiuntė laišką penkioms šalims narėms su klausimu, ar pradėtas policijos tyrimas ir ar jis galėtų padėti“, – sakoma PEGA ataskaitos projekte.
Po debatų su EP politinėmis grupėmis ir galimų pataisymų kitais metais bus surengtas balsavimas dėl PEGA galutinių išvadų.
