Gegužės 8 d. vakare Finansų ministerija pristatė mokesčių paketo korekcijas. Susipažinus su šiais pataisymais tenka konstatuoti, kad į Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), kaip ir kitų socialinių partnerių argumentus, įsiklausyta nebuvo. Atnaujintas mokesčių sistemos peržiūros variantas išlieka ganėtinai techninis ir, LPK vertinimu, nebus efektyvus.
Kaip pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, negalime šio pateiktos reformos varianto vertinti kaip galų gale pasiekto kompromiso – mūsų lūkesčiai yra kitokie.
„Naujoji sistema sukuria išties daug verslui nepalankių mokestinių momentų – mažinančių iniciatyvą investuoti, kurti darbo vietas. Pasigendame ne tik įsiklausymo, bet ir žvilgsnio į priekį – juk mokesčių sistema kuriama mūsų visų ateičiai. Todėl kur kas toliaregiškesnis ir pagrįstesnis atrodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlymas. Juo į mokesčių sistemą pažiūrėta sistemiškai, įvertintas ne tik fiskalinis poveikis biudžeto pajamoms, bet atsakingai atlieptas ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumo aspektas“, – sako LPK prezidentas.
Nors mokesčių reformos pakete numatytas momentinio ilgalaikio turto atskaitymo metodas (be kita ko, veikiantis daugumoje kaimyninių valstybių) yra sveikintinas, tačiau pasigendame siekio išplėsti turto rūšis, kurioms šis metodas būtų taikomas.
Svarbu suprasti, kad momentinio ilgalaikio turto atskaitymo metodas JAU yra kompromisas paskirstomojo pelno mokesčio modelio (kuris išlieka Lietuvos verslo aplinkos gerinimo ilgalaikiu tikslu) taikymui.
Finansų ministerija neatsižvelgė ir į verslo raginimus leisti įmonėms atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir kitais po turto įsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais.
Taip pat atrodo keista NPD prilyginimą MMA vadinti mokesčių reformos dalimi. Tai – seniai deklaruotas Vyriausybės siekis, kuriam pritarimo sulaukta Trišalėje taryboje keletas metų atgal. Puiku, kad imtasi veiksmų, tačiau NPD prilyginimas MMA turėtų būti įgyvendinamas NEPRIKLAUSOMAI nuo mokesčių reformos ateities.
Itin neramina gyventojų pajamų apmokestinimo metodas ir papildomi tarifai aukštoms pajamoms. Verslo organizacijos sutartinai bando atkreipti dėmesį į tikėtinus neigiamus tokios iniciatyvos padarinius: mažesnę paskatą reinvestuoti, aukštesnes pajamas gaunančiųjų postūmį emigruoti į aplinkines valstybes, neigiamą signalą aukštesnes pajamas gaunantiems talentams atvykti į Lietuvą.
Kyla klausimas, ar nauju gyventojų pajamų mokesčio modeliu siekiama nubausti aukštesnes pajamas gaunančiuosius? Bet juk ekonominio lėtėjimo laikotarpiu būtent jie skatina ekonomiką – reinvestuodami gautas pajamas, kurdami naujas darbo vietas.
