Karalienė Elžbieta II buvo Jungtinės Karalystės ir 14 Sandraugos šalių ar sferų, nuo Kanados ir Jamaikos iki Australijos ir Naujosios Zelandijos, valstybės vadovė. Ir tai dar ne visas sąrašas.
Karalienės Elžbietos II valdymo laikotarpis didžiąja dalimi apėmė mažėjančią Didžiosios Britanijos įtaką pasauliniu mastu – nuo kažkada pasaulį valdžiusios imperijos iki vidutinio lygio ekonomikos.
Jai einant karalienės pareigas, jos monarchijos pėdsakas smarkiai sumažėjo, tačiau iki mirties ji vis dar buvo Jungtinės Karalystės ir 14 Sandraugos šalių – nuo Kanados ir Jamaikos iki Australijos ir Naujosios Zelandijos – valstybės vadovė.
Ceremoninis vaidmuo
Karūnuojant 1953 m., Elžbieta II buvo karūnuota septynių nepriklausomų šalių karaliene: Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Pakistano ir Ceilono, kuris vėliau pakeitė pavadinimą į Šri Lanką.
Valstybių skaičiai augo, kai įsibėgėjo dekolonizacija, o britų kolonijos ir priklausomybės tapo naujomis Sandraugos šalimis.
Vienos šalys nusprendė palikti ją valstybės vadove, kitos – ne.
Ten, kur ji liko karaliene, vaidmuo iš esmės buvo ceremoninis, o jos pareigas vykdė vienas iš jos generalgubernatorių – vicekaralius, kuris veiksmingai eina valstybės vadovo pareigas.
Iki jai mirus, ji buvo valstybės vadovė šiose valstybėse: Antigva ir Barbuda, Australija, Bahamos, Belizas, Kanada, Grenada, Jamaika, Naujoji Zelandija, Papua Naujoji Gvinėja, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Saliamonas salos, Tuvalu ir JK.
Šios šalys skiriasi nuo platesnės 54 valstybių sandraugos, turinčios istorinių ryšių su Jungtine Karalyste, tačiau nebūtinai pasirinkusios karalienę valstybės vadove.
Per visą savo valdymo laikotarpį ji iš viso buvo 32 šalių vadovė.
Septyniolika iš jų tam tikru momentu, tapusios nepriklausomimis, nusprendė nutraukti ryšius:
Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
Barbadosas 1966–2021
Ceilonas (vėliau Šri Lanka) 1952-1972
Fidžis 1970–1987
Gambija 1965–1970
Gana 1957-1960
Gajana 1966-1970
Kenija 1963–1964
Malavis 1964-1966
Malta 1964-1974
Mauricijus 1968-1992
Nigerija 1960–1963
Pakistanas 1952-1956
Siera Leonė 1961–1971
Pietų Afrika 1952-1961
Tanganika (vėliau Tanzanija) 1961-1962
Trinidadas ir Tobagas 1962–1976
Uganda 1962-1963
Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis
Piko metu ji vienu metu – 1983–1987 m. – buvo 18 šalių karalienė. Nuo tada Fidžis (1987 m.), Mauricijus (1992 m.) ir Barbadosas (2021 m.) tapo respublikomis.
Kai Rodezija – šiandien Zimbabvė – vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos 1965 m., ji paskelbė savo ištikimybę karalienei prieš 1970 m. pasiskelbdama respublika su prezidentu, nors jos statusas niekada nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.
Buvimas Naujosios Zelandijos karaliene taip pat reiškė, kad ji buvo Kuko salų ir Niujė, kurios yra asocijuotos valstybės, kurios yra Naujosios Zelandijos karalystės dalis, valstybės vadovė.
Britanija turi 14 užjūrio teritorijų, įskaitant Bermudas, Folklando salas, Gibraltarą ir Didžiosios Britanijos Antarkties teritoriją, kurias ji taip pat valdė.
Trumpiausias jos valdymas buvo Kenijoje, Tanganikoje – dabar Tanzanija – ir Ugandoje, kurios truko lygiai metus nuo nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos iki tapimo respublika.
Per jos valdžią soste buvo surengti aštuoni referendumai dėl tapimo respublika, iš kurių trys pavyko: Ganoje (1960), Pietų Afrikoje (1960) ir Gambijoje (1970).
Barbadosas pasiskelbė respublika nesurengęs referendumo.
Nelaimėjo pirmasis referendumas Gambijoje (1965 m.), du Tuvalu (1986 ir 2008 m.), Australijoje (1999 m.) ir Sent Vinsente ir Grenadinuose (2009 m.).
Šaltinis: http://technologijos.lt/
Šaltinis: Tiksaviems
