Jeigu jūs, gerbiamas skaitytojau, negalite prisišaukti santechniko ar elektriko smulkiems namų remontams atlikti, šiandien yra ta diena, kai galite išspręsti jus varginančią problemą. Iki lapkričio 10 d. Užimtumo tarnyba renka pasiūlymus, kokių darbuotojų Lietuvoje trūksta. Taip, kiekvieną rudenį Lietuvoje suskaičiuojama, kokių profesijų trūksta, ir yra sudaromas trūkstamų profesijų sąrašą.
LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Šešios valstybės institucijos ir daugybė asociacijų triūsia, kad tokie sąrašai būtų atnaujinami ir administruojami. O juk dar yra du aukštos pridėtinės vertės profesijų sąrašai, vieną sudaro Užimtumo tarnyba, o kitą – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Sezoninių darbų sąrašą sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagal bendruosius sąrašus ji tvirtina kvotas, kurias administruoja Migracijos departamentas. Visas šias institucijas sieja sudėtingi atsakomybių, derinimo ir informavimo saitai, kuriuos išpaišius gaunasi turtingas rudeninis voratinklis.
Ruduo – tinkamas metas klausti, kaip apskritai įmanoma surašyti visai šaliai reikalingas profesijas į vieną centralizuotą sąrašą, tvirtinamą vieną kartą metuose. Juk profesijų Žemėje yra tūkstančiai ir kiekvieną dieną jų atsiranda vis naujų. Ypač informacinių ir aukštų technologijų srityje.
Rudenį tvirtinamas ir biudžetas – tad galima klausti, kiek tokių sąrašų sudarymas kainuoja mokesčių mokėtojams, ir kodėl, nepaisant skrupulingo planavimo, darbuotojų ir toliau trūksta, o mokymo įstaigose metai iš metų vis neatsiranda tų stokojamų specialybių rengimo. Pavyzdžiui, stomatologijos srityje, rengiama daug higienistų, bet nepakankamai odontologų padėjėjų.
Svarstant biudžetą, verta prisiminti, kad šis ir panašūs voratinkliai biudžete yra pasislėpę po kažkokiais prasmingais tikslais apvainikuotomis programomis. Valstybės tarnybos reformos šviesoje gimsta ir kiti neišvengiami klausimai. Kiek ilgai mes žaisime panašių sąrašų sudarinėjimo ir darbo imitavimo žaidimus. Ir kas konkrečiai prisiims atsakomybę už tai, kad skiriame lėšų procesams, kurie ir juos vykdantiems valstybės tarnautojams atrodo beviltiškai pasenę. Pripažįstama, kad stokojama visų profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų, bet vis dar žaidžiama su profesijų sąrašų sudarymu.
Beje, vis dažniau girdime, kad valstybės tarnyboje irgi trūksta suinteresuotų ir kompetentingų vadovų. Kažin, ar ši profesija bus įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą?
O jeigu rimtai, tai sąraše yra 134 profesijos, jis buvo papildytas 60 profesijų, tiek pat jų yra išimta. Pavyzdžiui, atsirado nauja profesija – „siuvėjas, susiuvantis atskiras dalis į visumą“, o tarp panaikintų – „moteriškų drabužių siuvėjas“ ir „vyriškų drabužių siuvėjas“. Neskubėkite pritarti, kad tai yra logiška. Nes šalia yra dar dvi profesijos, tiesiog „siuvėjas“ ir „drabužių siuvėjas“. Kiekviena profesija turi savo atskirą kodą. Kuo labiau detalizuojama profesija, tuo sunkiau darbuotojo tinkamumą bus įrodyti, o kodai skirtingose šalyse skiriasi. Tad lygindami kodų skaičiukus, mūsų tarnautojai įveliami į dar vieną beprasmišką procedūrą.
Taigi, jeigu jums trūksta darbuotojų, pradėti jų paiešką reikia ne darbo rinkoje, bet šiandien pat pateikiant savo pasiūlymą Užimtumo tarnybai. Tiesa, ši turės įvertinti, ar paklausa pakankamai viršija pasiūlą, pavyzdžiui, pramonės darbuotojų paklausa turi viršyti pasiūlą du kartus, o paslaugų sferos darbuotojų – net penkis kartus. Ir tik tuomet profesija papildys sąrašą ir trūkstamiems profesionalams užsieniečiams bus lengviau atvykti dirbti į Lietuvą. Visiems šiems rinkos stebėjimams, vertinimams, skaičiavimams reikia darbo rankų. Kurias per biudžetą turės apmokėti mokesčių mokėtojai. Tie patys, kurie šiandien neprisišaukia santechnikų ir elektrikų.
