Vasarą matomumas yra geresnis, ir mūsų regimi horizontai platėja. Atsiveria jie ne tik eiliniam poilsiautojui, bet ir tiems, nuo kurių priklauso mūsų pinigų kokybė ir kainų lygis. Ar pastebėjote, kad Europos Centrinis bankas vis drąsiau keičia savo požiūrį į tai, kaip kovoti su infliacija?
Elena Leontjeva yra LLRI prezidentė.
Gerų naujienų eiliniam žmogui yra. Mat, kai kovodamas su infliacija, ECB tik kėlė palūkanas, visa našta teko žmonių kišenėms, namų ūkiams ir ekonomikos plėtrai. Palūkanos per metus išaugo jau keturiais procentiniais punktais, o žmonėms tai konkretūs, papildomi šimtai bei tūkstančiai kiekvieną mėnesį. Visi pajutome ekonominį šaltuką. Tiesa, tikslą atšaldyti ekonomiką pinigų politikos formuotojai sau kėlė: padauginę pinigų kiekį, bandė kovoti su padariniais, didindami palūkanas. Čia verta priminti, kad palūkanos yra pinigų skolinimo kaina ir lemia visos ekonomikos ir kainų dinamiką. Centrinis bankas numodavo ranka į priminimą, kad infliaciją pirmiausia lemia pinigų kiekis, ir todėl neteisinga kovoti su kainų augimu viena ranka keliant palūkanas, o kita – toliau sau didinant pinigų kiekį. Mat, buvo įtikėta, kad pinigų kiekį galima didinti kiek panorėjus, nieko blogo nenutiks ir jokios infliacijos tai nesukels.
Tačiau situacija keičiasi: ECB savo veiksmais leidžia suprasti, kad kainų lygis priklauso ir nuo pinigų kiekio. Nuo liepos mėnesio, kaip pabrėžia ECB vadovė Christine Lagarde, bankas visiškai nereinvestuos išpirktų vertybinių popierių lėšų. Kitaip sakant, pristabdys pinigų kiekio pūtimą. Tai jau bent!
O pakeliui – dar svarbesnis pinigų politikos posūkis. Ir Christine Lagarde, ir Europos finansų politikos formuotojai kalba apie tai, kad valstybių biudžetams būtina griežta disciplina. Pagaliau! Juk būtent valstybių biudžetai plačiai atvėrė vartus pinigų liejimui į ekonomiką. Tad logiška ir nuoseklu, kad turi būti padėtas galas biudžetinių skolų didinimui, valstybių deficito pūtimui. Tuomet ir antiinfliacinė politika taps kažkiek nuoseklesnė.
Lietuvoje šios žinutės labai savalaikės. Jos sutampa su biudžeto formavimo ciklu. Vasarą visuomenė biudžeto nemato, Seimo nariai dar nedalyvauja procese, biudžetas mus pasieks rudenį, bet visi parengiamieji darbai vyksta dabar. Todėl svarbu, kad ECB žinutės būtų išgirstos ne tik ausimis, bet ir biudžetą kurpiančiomis rankomis. Juk mums patiems to labiausiai reikia. Valstybės tarnybos reforma duos regimų vaisių tik tuomet, kai pasikeis biudžeto formavimo principai. Ir pats laikas to imtis dabar.
Taigi, išplėsti pinigų politikos horizontai, kaip jiems ir dera, pagaliau pasiekė fiskalinę – biudžeto išlaidų politiką. Į kovą su infliacija turės stoti ne tik augančių palūkanų slegiami žmonės, namų ūkiai ir verslai, bet ir euro zonos šalių valdžios institucijos.
Originaliai publikuotas LRT.
