Didžiausia mokesčių pasiūlymų paketo staigmena – progresinio mokesčio taikymas visoms žmogaus pajamoms, įskaitant darbo ir individualios veiklos pajamas, dividendus, turto nuomos ir pardavimo pajamas. Nors terminas „progresinis“ kildinamas iš „progreso“ ir instinktyviai atrodo kaip savaiminis gėris, daug gėrio jame nėra. Tai tiesiog aukštesnis mokestis ir auganti mokesčių našta tiems, kas daugiau uždirba. Tai vienodų, proporcinių, skaidrių ir manipuliuoti neskatinančių mokesčių atsižadėjimas. Aukštesnio tarifo taikymas ne tik darbo pajamoms pagrindžiamas tuo, kad pajėgumas mokėti mokesčius priklauso ne nuo pajamų rūšies, bet nuo jų kiekio.
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Teigiama, kad progresinis mokestis įneš daugiau teisingumo. Tad verta prisiminti progresinio mokesčio darbo pajamoms atsiradimo istoriją. Virš 120 VDU siekiančioms darbo pajamoms nuo 2019 m. pradėtas taikyti 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Vėliau pamažu pajamų slenkstis leidosi, o tarifas augo. Ir štai, nuo 2021 m. darbo pajamos virš 60 VDU jau imtos apmokestinamos 32 proc. tarifu (šiuo metu tai maždaug 100 tūkstančių eurų per metus). Tačiau progresyvumas čia įslinko vogčiomis – buvo sutarta, kad aukštoms darbo pajamoms įvedamos Sodros įmokos lubos, o mainais į jas asmeniui prie 20 proc. GPM bus pridėdamas dar 12 proc. GPM tarifas – taip ir gavosi 32 proc. siekiantis aukštutinis tarifas. Visuomenę ramino argumentu, kad pačiam žmogui suminė mokesčių našta nepasikeis. Taip ir yra. Našta nepasikeičia, o Sodros lubos pagrindžiamos tuo, kad pasiekus aukštesnes pajamas, žmogaus pensija nebeauga. „Lubos pensijai – lubos įmokai“, viskas logiška. Tik ne pasekmės, kurios dabar tampa regimos.
Kai akį rėžiantis (o kai kam pamaloninantis) progresinis tarifas sistemoje apsigyveno, drauge su juo užgimė ir noras „suvienodinti“ mokesčius, pakeliant iki viršutinio tarifo visų kitų pajamų rūšių mokesčius. Progresinis mokestis, kuris tikrovėje nereiškia progresinio apmokestinimo darbo pajamas gaunančiam žmogui, pakibo virš visų kitų pajamų gavėjų, kaip Damoklo kardas.
Suvienodinimo motyvas labai dažnai remiasi ir tuo, kad darbo pajamoms taikomas 20 proc. tarifas, kai kitoms pajamoms – 15 proc. Šių tarifų skirtumai irgi turi savo atsiradimo istoriją. Juk kadaise visi pajamų mokesčiai buvo vienodi ir skaidrūs – 15 proc. Tačiau 2019 m. bendrosios pensijos mokėjimo šaltinis buvo perkeltas iš Sodros į valstybės biudžetą, ir būtent todėl prie 15 proc. darbo pajamų tarifo buvo pridėtas papildomas 5 proc. tarifas – bendrai pensijai gauti.
Taip atsirado „nelygumas“ ir „progresyvumas“, kurie šiandien tapo didžiuoju reformos motyvatoriumi: „nelygumą“ žadama panaikinti, pakeliant visus iki aukštesnio tarifo (jei dar ne visus, tai tik laiko klausimas), o progresinį tarifą norima pritaikyti visoms pajamų rūšims. Nors, kaip paaiškinta aukščiau, darbo pajamoms progresyvumas yra popieriuje, o ne realybėje. Išspręsti perteklinio talentų apmokestinimo problemą galima paprastai – grąžinant visoms darbo pajamoms 20 proc. tarifą ir paliekant Sodros lubas. Juolab kad pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, žmonių, kurie moka padidintą tarifą, Lietuvoje yra tik aštuoni tūkstančiai.
Svarbu suvokti, kad kapitalo pajamoms, kurioms netaikoma nei Sodros įmoka, nei Sodros įmokų lubos – nes Sodros įmoka pagal savo prigimtį taikoma tik darbo pajamoms – progresyvumas jau būtų tikras, ne popierinis. Gaunantiems jungtinių pajamų daugiau nei 60 VDU, būtų taikomas papildomas 5 proc. GPM tarifas, o gaunantiems virš 120 VDU – papildomas 7 proc. tarifas.
Klausimas, kiek tvarūs yra kol kas išlaikomi skirtingi baziniai tarifai, jeigu norima sujungti pajamas į bendrą bazę. Nuolat skambantys suvienodinimo ir pakėlimo iki aukštesnio tarifo argumentai yra rimtas perspėjimas, kad idėja „apjungti“ visas pajamas galiausiai lems ir visų tarifų „suvienodinimą“ iki aukščiausio.
Štai, kokia mokesčių ekspansija tyko naujame mokesčių pakete. Kalbos apie ekonomikos augimui palankius mokesčius tam augimui visai nepadės. Atsisakydami tos mokesčių sistemos dalies, kuri iki šiol buvo skaidri, proporcine, paremta logika ir lygybe, neišvengiamai paskatinsime žmones žaisti su mokesčių sistema žaidimus, o politikus ir mokesčių rinkėjus – lopyti skylėtą sistemą.
Originaliai publikuota „Kauno dienoje“.
