Šiandien dvidešimtą kartą švenčiame Europos dieną kaip šios sąjungos nariai. Ką pasiekėme ir kokiems naujiems tikslams įkvepia jubiliejus?
LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Kaip rodo tyrimai, esame vieni iš didžiausių Europos Sąjungos gerbėjų, optimistiškai vertiname jos ateitį ir palaikome plėtrą. Daugeliui patinka bendrijos teikiama pagalba. Kiek rečiau prisimename apie keturias laisves, kuriomis visi naudojamės kone kasdien, nors ir ne visuomet jas atpažįstame. Tai žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvė. Sujungtos drauge jos sudaro Europos Sąjungos bendrąją rinką, kuri sukaktį šventė pernai – susitarimas jas įgyvendinti buvo pasirašytas prieš 30 metų.
Kaskart kirsti Europos Sąjungos sienas be patikrinimo ir kartais net be žinios, kur viena valstybė baigiasi ir kur prasideda kita, džiaugsminga. Per pastaruosius 20 metų tai leido mums ne tik keliauti, bet ir mokytis, geriausias atrastas praktikas pritaikyti namuose. Kiek daug iniciatyvų ir verslų užauginome, jų pasimokę svetur!
Mažiau matomas, bet itin mūsų kraštui svarbus yra laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Tik dėl mums atsivėrusios bendrosios Europos rinkos mūsų ekonomika galėjo tiek augti. Narystė ES leido Lietuvos verslui parduoti prekes ir paslaugas visoje Sąjungoje – be muitų ir kitokių, netarifinių apribojimų.
Vienintelis dalykas, kuris tapo lemiamas – mūsų gebėjimas įrodyti savo konkurencingumą, už geriausią kainą pasiūlyti geriausią kokybę, pelnyti patikimo ir stabilaus partnerio reputaciją. Dėl senosios Europos rinkų teko rimtai pakovoti, tačiau šiandien galime džiaugtis vaisiais.
Iš mūsų eksporto horizontų beveik išnyko rytų kaimynai, o pirmąsias vietas užima Latvija, Lenkija, Vokietija. Skandinavijos šalys taip pat yra mums svarbios rinkos. O juk jos, drauge su Vokietija yra brangiausios rinkos. – Tapdami organiška jų ekosistemos dalimi, sugebame sukurti vis didesnę vertę, didesnę gerovę. Neatsitiktinai Lietuva pagal BVP, kitaip tariant, pagal sukuriamą gerovę vienam gyventojui, skaičiuojant perkamosios galios pariteto principu, priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio.
Taip sparčiai stiprėdami jau netrukus galėsime imtis ir pareigos ne tik gauti, bet ir duoti. Tapę tais, kurie prisideda savo mokesčiais prie paramos kitoms šalims, pasitikrinsime, ar mums taip pat lengva duoti, kaip lengva imti – kiek mes pritariame pačiam bendrystės principui, dėl kurio mus dosniai rėmė vokiečiai, italai, prancūzai.
Dėkingi turime būti ir už gerovę, kuriamą šalies viduje. Artėjant kitoms iškilmėms – pagarbos mokesčių mokėtojams dienai, galime padėkoti mūsų ekonomiką vairuojantiems kapitonams, prekes ir paslaugas kuriantiems žmonėms, kad kasmet turime vis daugiau gėrybių, kuriomis galime mainytis, turime darbo vietų, kuriose galime kurti gerovę. Šiandien mums svarbu išlaikyti pasiektas ekonomines aukštumas, gebėti džiaugtis jomis ir – svarbiausia – stiprinti konkrencingumą.
Dabar jau esame Europos Sąjungos senbuviai, ir esame atsakingi, kad geriausi jos sumanytojų principai būtų išsaugoti. Ką tai reiškia mums konkrečiai? Saugoti bendrąją rinką nuo protekcionizmo, kurio rizikos skverbiasi iš Rytų ir Vakarų, apsaugoti valdymą – nuo biurokratizavimo, nuo perteklinių taisyklių ir ribojimų, kad liktume klestinčia, turtinga, keturias laisves išpažįstanti Europa. Ir Lietuva joje.
Originaliai publikuota LRT.
