Seime svarstomas biudžetas – mūsų, piliečių užsakymas valdžiai. Planuojama, jog išlaidos kitąmet augs dvigubai greičiau nei pajamos. Atsiradusią prarają finansuosime skolindamiesi, ir kas aštuntas valstybės išleidžiamas euras bus skolintas. O kokie gi artėjančių metų prioritetai? Energetinės krizės suvaldymas, gyventojų perkamosios galios išsaugojimas, valstybės tarnybos reforma. Pastaroji, visų taip laukta – buvo sustabdyta. O biudžete valstybės valdymui numatyta 15 proc. mažiau lėšų.
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Bet ir tokiomis sąlygomis biudžetas turi galių pagerinti valstybės tarnybos efektyvumą ir laiduoti realią reformą. Su viena sąlyga – jeigu institucijoms yra keliami kokybiškai nauji tikslai ir užsakoma reali piliečiams kuriama vertė. O biudžeto finansuojamos programos leidžia tikėtis to užsakymo įvykdymo. Štai, valstybės tarnybos efektyvinimui keliamas toks tikslas: didesnis gyventojų pasitikėjimas viešosiomis institucijomis. Ir konkretus skaičius – 20 proc. didesnis.
Jeigu tokiam tikslui nėra numatyta adekvačių uždavinių, kuriems ir skiriamas finansavimas, tai nesvarbu, ar jis didės, ar mažės, tvarkos valstybėje nepadaugės. Kaip nepadaugės ir orientacijos į pilietį, kaip į valstybės tarnybos klientą.
Paimkime pavyzdį šiomis dienomis ypač populiaria tema – Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Šiam tikslui įgyvendinti kitąmet valstybės tarnautojai turės žymiai daugiau išteklių. Tačiau pokyčiai toliau strigs, jeigu leidimams žaliai elektros gamybai išduoti biurokratai turės daugiau resursų, bet privalės atlikti tuos pačius įstatymais reglamentuotus „derinimus“. Tuomet taip reikalinga tvari lietuviška energija liks tik popieriuje. Pagrindinė šių derinimų problema nėra biurokratų ar lėšų stoka, bet laikmečiui neadekvatus perteklinis reguliavimas, dėl kurio energetinio saugumo prioritetas tėra deklaracija. Biudžetas numato beveik 2 mlrd. eurų energetikos krizei suvaldyti, tačiau drauge būtina atlaisvinti kelią naujų elektros pajėgumų gamybai.
Pažvelkime ir iš kitos perspektyvos. Kaip minėta, sumažintas finansavimas valstybės valdymo aparatui – į jį patenka ir migracijos paslaugos. Migracijos reformoje dalyvavę ekspertai žino, kokių funkcijų reikia atsisakyti, kad institucijos būtų išlaisvintos valstybės prioritetų įgyvendinimui. Tačiau panaikinti perteklinių funkcijų jokios institucijos vadovas pats negali – tam reikia keisti teisės aktus. O kol tai nepadaryta, valstybės tarnyba tiesiog turės mažiau išteklių ir mažesniais pajėgumais vykdys visas funkcijas – tiek būtinas, tiek ir nereikalingas.
Taigi, biudžetas yra mūsų – piliečių – užsakymas valstybei. Ir tam, kad iškelti tikslai būtų pasiekti, reikia peržiūrėti funkcijas bei programas, kurioms mes piliečiai skiriame arba neskiriame finansavimo. Todėl biudžeto įstatymas turėtų įgalinti ir net įpareigoti visus vadovus atlikti galiojančių įstatymų, vykdomų funkcijų ex post vertinimą ir pateikti siūlymus – kurias procedūras, sukeliančias sistemines problemas piliečiams, verslui, o ir patiems tarnautojams būtina naikinti. Dėl to balsuoti Seimas galėtų jau artimiausioje sesijoje. Tuomet bus galima tikėtis, kad dvidešimt procentų daugiau gyventojų ims pasitikėti viešomis institucijomis.
