Valandinės elektros kainos gruodį Baltijos šalyse svyravo nuo -0,72 Eur/MWh iki 332,00 Eur/MWh.
„Paskutinį praėjusių metų mėnesį Baltijos šalyse elektros kainos mažėjo sparčiau. Tai lėmė intensyvesnė elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių regione. Nors gruodį pagamintos elektros kiekis saulės jėgainėse sumažėjo 51 proc., palyginti su lapkričio duomenimis, tačiau jį kompensavo 31 proc. didesnė elektros gamyba hidroelektrinėse, taip pat 35 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba. Be to, kainos mažėjo ir kitose produktų rinkose“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Pasak jo, gruodį dėl atvėsusių orų Baltijos regione padidėjusi elektros paklausa kainai didelės įtakos nedarė, nes augimas nebuvo itin didelis – 7 proc., palyginti su lapkričiu, ir 2 proc., palyginti su ankstesnių metų gruodžiu.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, gruodį šiek tiek kilo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė apie 23,9 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina gruodį mažėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 72,42 Eur/MWh.
Anot M. Gigos, nuosaikesnį kainų mažėjimą „Nord Pool“ regione gruodį daugiausiai lėmė atvėsusi oro temperatūra, dėl ko Šiaurės šalių elektros sąnaudos išaugo 10 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, arba 6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m.
Be to, Šiaurės šalių hidrorezervuarų užpildymo lygis išlaikė ankstesnio mėnesio neigiamą tendenciją ir sumažėjo dar 5 proc., palyginti su lapkričiu, o bendras lygis pasiekė 9 proc. žemiau normos. Situaciją švelnino tik didesnė elektros gamyba vėjo jėgainėse, kuri gruodį Šiaurės šalyse, palyginti su lapkričiu, išaugo 11 proc.
Lietuvoje augo ir vartojimas, ir gamyba
Gruodžio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos bendros vartojimo apimtys siekė 2605 GWh. Lyginant su lapkričio mėnesiu jos padidėjo 7 proc. ir buvo 2 proc. didesnės nei 2022 m. gruodį. Lietuvoje elektros vartojimas augo 1 proc., palyginti su ankstesnių metų gruodžiu, ir siekė 1135 GWh. Latvijoje augo 4 proc., iki 636 GWh, Estijoje – 3 proc., iki 834 GWh.
Baltijos šalių bendras pagamintas elektros energijos kiekis padidėjo 23 proc, palyginti su lapkričio duomenimis, ir pasiekė 1629 GWh. Lietuvoje elektros gamyba augo 35 proc. ir pasiekė 602 GWh., Latvijoje buvo pagaminta 576 GWh elektros energijos arba 20 proc. daugiau nei mėnesį prieš tai. Estijoje gamyba siekė 451 GWh, o tai 14 proc. daugiau nei lapkritį.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 63 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 53 proc., Latvijoje – 91 proc., Estijoje – 54 proc.
Vidutinė kaina – daugiau nei dvigubai mažesnė
2023 m. didmeninės kainos vidurkis Lietuvoje siekė 94,44 Eur/MWh ir buvo daugiau nei dvigubai mažesnis, lyginant su 2022-aisiais, kuomet jis siekė 230,34 Eur/MWh. Brangiausias 2023 metų mėnuo buvo rugsėjis, didmeninės kainos vidurkis tuomet siekė 117,28 Eur/ MWh, o pigiausias – balandis, 67,27 Eur/ MWh.
„Svarbu nepamiršti, kad didmeninė elektros kaina yra nuolat kintantis dydis, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai: nuo vartojimo netolygumų, iki sezoniškumo ir oro sąlygų. Todėl didmeninės kainos vidurkis nėra tiesiogiai proporcingas galutinei kainai, kurią už elektrą moka vartotojai“, – aiškina M. Giga.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, jeigu 2022 m. dauguma elektros vartotojų pirmenybę teikė kitiems kriterijams, tai 2023 m. pagrindiniu prioritetu renkantis elektros tiekėją buvo kaina. Kaip skelbiama agentūros apžvalgoje, 2023 m. mažiausią fiksuotos kainos tarifą dažniausiai siūlė „Elektrum Lietuva“.
„Siūlydami konkurencingas kainas praėjusiais metais pritraukėme daugiau nei 80 tūkst. naujų vartotojų, daugiausiai iš visų nepriklausomų elektros tiekėjų. Rinkos plėtra ir geriausių sprendimų paieška klientams bus mūsų prioritetu ir šiemet“, – teigia „Elektrum Lietuva“ vadovas.
