Pasak jo, ECB numato, kad dabar apie 5 trln. eurų vertės centrinio banko vertybinių popierių portfelis kas mėnesį turėtų mažėti 15 mlrd. eurų – ECB savo balansą mažins nereinvestuodama visos pasibaigusio termino obligacijų sumos, ką darė 2022 m. antroje pusėje.
Jo teigimu, taip ECB baigia nuo 2014 m. vykdytą kiekybinį skatinimą, kuomet buvo pradėta Turto pirkimo programa (TTP). Jos metu ECB supirkinėjo vertybinius popierius ir taip, L. Marcinkevičiaus aiškinimu, į euro zonos rinką pateko nauji pinigai.
Anot eksperto, per porą metų centrinio banko supirktų obligacijų portfelis išaugo iki 5 trln. eurų, o euro zonoje smarkiai išaugo infliacija.
„Euro zonai susidūrus su rekordiniu kainų augimu, turto pirkimo programos nuo praėjusių metų liepos mėnesio buvo visiškai sustabdytos, tačiau reinvestavimas buvo tęsiamas toliau“, – LLRI komentare teigė L. Marcinkevičius.
„Dabar ECB imasi atvirkštinio proceso – obligacijų portfelio mažinimo, iš esmės reiškiančio bandymą „susiurbti“ dalį per pandemiją prispausdintų pinigų“, – akcentavo jis.
Jis aiškino, kad paskutinį pusmetį ECB palaikė panašų pinigų kiekį, nes visus iš jo išpirktų obligacijų pinigus vėl išleisdavo naujiems vertybiniams popieriams įsigyti. Tokią politiką ECB keis kovą, teigia L. Marcinkevičius.
„Nuo šių metų kovo reinvestuojama suma bus mažinama. Tokiu būdu ECB susigrąžins dalį per pandemiją išleistų pinigų, nes kai kurios suėjusio termino obligacijos centrinio banko portfelyje nebebus pakeičiamos naujomis. Tai reiškia, kad pinigų kiekis dėl šio sprendimo bus mažinamas“, – pažymėjo ekspertas.
LLRI atstovas sako, kad pinigų kiekis euro zonoje pandemijos metais išaugo ketvirtadaliu, o tai lėmę dviženklę infliaciją. Jis teigia, jog 2022 m. pinigų kiekis augo lėčiau nei 2019–2021 metais bei turėtų lėtėti toliau.
„Šiemet, pradėjus mažinti vertybinių popierių portfelį, pinigų kiekio augimas turėtų dar prislopti, o tai neišvengiamai paveiks prie pigių pinigų pripratintos Europos ekonomikos augimo perspektyvas“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.
Pasak jo, ECB per pandemiją priimti monetarinės politikos sprendimai lėmė, kad kainos išaugo tiek vartotojams, tiek įmonėms, o prekių pasiūla vis mažiau galėjo prisitaikyti prie dirbtinai sukeltos paklausos.
„Kova su šiais nelauktais padariniais bus nelengva, kadangi pirmiausiai bus juntamas galvos skausmą keliantis ekonomikos lėtėjimas, o prislopęs kainų augimas džiuginti pradės kur kas vėliau. Todėl kitą kartą, kilus pagundai imtis pinigų spausdinimo, bus verta prisiminti patirtis, su kuriomis euro zonos gyventojai susidurs šiemet.
Ši pamoka, nors ir skausminga, padės suprasti, kad už kiekybinio skatinimo teikiamą džiaugsmo iliuziją visiems tenka sumokėti didelę kainą“, – dėstė L. Marcinkevičius.
Ketvirtadienį ECB pranešė vėl padidinęs palūkanų normas, šįkart – dar 0,5 proc.
Šis ECB Valdančiosios tarybos žingsnis atitiko ekonomistų lūkesčius. Dabar trys pagrindinės normos yra 2,5–3,25 proc. intervale.
Bankas kartu nurodė, kad kitame tarybos susitikime kovą palūkanos bus pakeltos papildomais 50 bazinių punktų.
