Ekologinis ūkininkavimas: kokių produktų reikės rinkai 2021?

Per pastarąjį dešimtmetį Europos ekologinės produkcijos rinka išaugo dvigubai ir kasmet ūgteli maždaug apie 2 proc. Pernai Europos Sąjungos mažmeninės prekybos ekologiniais produktais rinka siekė 37,4 mlrd. eurų. Beveik ketvirtadalį jos (10,9 mlrd. eurų) sudaro viena šalis – Vokietija. Skaičiuojama, kad ES gyventojas ekologiškai užaugintiems produktams per metus vidutiniškai išleidžia 76 eurus. Tuo metu danai ir šveicarai tam skiria keturis kartus daugiau – 312 eurų. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, ekologiškai užaugintų produktų suvartojimas siekia vos 1 procentą, todėl didžioji dauguma šalies ekologiniuose ūkiuose užaugintos produkcijos eksportuojama į Senosios Europos šalis. Pernai (rugpjūčio-gruodžio mėn.) iš ekologinių Lietuvos ūkių supirkta ir eksportuota virš 144 tūkstančių tonų ekologinių žaliavų (grūdų, ankštinių produktų bei rapsų). Didžiąją dalį sudarė ekologiški kviečiai – 76 474 tonos ir avižos – 21 444 tonos.

„Toks klausimas kiekvieną rudenį ir pavasarį prieš sėją kyla daugeliui ekologine žemdirbyste užsiimančių ūkininkų. Kaip matyti iš statistikos, daugiausia Lietuvos ūkiuose auginama ekologiškų kviečių – šią kultūrą ūkininkai moka auginti, ją lengva realizuoti rinkoje, tačiau toli gražu ne visuomet ji žemdirbiams atneša prognozuotą pelną“, – teigia tarptautine grūdų prekyba užsiimančios AB „Linas Agro“ prekybos vadovė Elvyra Zalatorienė, besisukanti ekologinių produktų prekybos versle jau septynerius metus. Praėjęs sezonas kviečių augintojams buvo itin palankus – užaugintas rekordinis derlius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos rinkose. Sukaupti šios kultūros rezervai – todėl jų paklausa šiais metais gali būti ženkliai mažesnė.

„Ekologinių produktų rinkoje jau keletą pastarųjų metų įsivyrauja naujos tendencijos, kurias lemia kintantys mitybos įpročiai. Populiarėjant veganinei mitybai maisto pramonėje auga baltyminių produktų poreikis ir tarptautinėse žaliavų rinkose pastebimai išaugo žirnių paklausa. Pernai ekologiškų lietuviškų žirnių eksportas siekė vos 13 380 tonų. Ši kultūra, kaip puikus baltymų šaltinis, veganiškų maisto produktų gamyboje sparčiai keičia sojų pupeles, kurios žmonėms dažnai sukelia alerginių reakcijų. Ūkininkai, kurie dar svarsto, kokias kultūras geriausiai apsimokėtų auginti, šį sezoną gali išnaudoti palankią rinkos situaciją“, – pasakoja E.Zalatorienė.

Be to žirniai – ne tik paklausi žaliava, bet ir sėjomainai tinkantis augalas, kuris praturtina žemę azotu ir didina derlingumą.

Grikiai – tai dar viena kultūra, į kurią šį sezoną palanku investuoti. Per praėjusį pusmetį lietuviškų ekologiškų grikių eksportas siekė vos 3 tūkst. tonų. „Lietuvoje užauginamų ekologiškų grikių kiekis yra labai nedidelis. Tuo metu jų paklausa auga, ypač aukštesnio pragyvenimo lygio rinkose –tokiose kaip Prancūzija, Italija, Vokietija – kuriose vartotojai labai domisi sveika mityba. Populiarėjant dietoms be glitimo, kurio netoleruoja daugelis žmonių, grikiai tampa alternatyva kitoms grūdinėms kultūroms, tokioms kaip kviečiai, avižos ar rugiai“, – pažymi „Linas Agro“ specialistė E. Zalatorienė.

Soros, kurioms puikiai tinka Lietuvos klimatas, šį sezoną taip pat galėtų būti sėkmingu ūkininkų pasirinkimu. Ši kultūra, kaip ir grikiai, neturi glitimo, todėl turi gerą realizacijos potencialą.

Seniausia kviečių rūšis spelta – taip pat labai tinkama ekologinei žemdirbystei. Šiuos grūdus nuo ligų ir kenkėjų saugo juos dengiantys žiedažvyniai, todėl speltos apsaugai nereikalingi pesticidai, kurie naudojami auginant paprastuosius kviečius. Nors ši kultūra turi glitimo, jo struktūra skiriasi nuo kitų kviečių ir todėl nesukelia alerginių reakcijų. Dėl šių savybių, speltos grūdai, pasak A.Zalatorienės, yra ir išlieka populiaria žaliava maisto pramonėje ir jau antrus metus iš eilės jų supirkimo kainos džiugina ūkininkus. „Grūdų supirkėjai stengiasi sudaryti išankstines pirkimo sutartis, kad užsitikrintų šių grūdų didesnius kiekius, o javapjūtės metu aruodai šluote šluojami. Ūkininkai, kurie turėjo kantrybės ir vietos sandėliavimui, praėjusį sezoną pardavė speltos derlių už gerokai aukštesnę nei 500 Eur už toną kainą ir džiaugėsi geru pelnu. Pirkėjai jau dabar aktyviai domisi būsimo derliaus spelta, todėl šie grūdai neturėtų prarasti paklausos ir šį sezoną“,– dalinasi įžvalga E.Zalatorienė.

Nišos rinkoje ieškantiems ūkininkams palankus metas pasidomėti ir ekologinių salyklinių miežių auginimo galimybėmis. Šios kultūros, naudojamos aludarystėje, pasiūla rinkoje šiuo metu nėra didelė, o jų supirkimo kaina dvigubai didesnė nei maistui ar pašarams gaminti skirtų ekologinių miežių.

Gero uždarbio gali tikėtis ir ūkininkai, auginantys aliejinių augalų grupei priskiriamus ekologinius kmynus, kurių supirkimo kaina kasmet siekia apie 2 000 eurų už toną. Tačiau sėkmingai realizuojami tik tokie kmynai, kurių aliejingumas siekia bent 3 proc.

Pastaraisiais metais rinkoje susiformavo ekologinių rugių perteklius, jų kainų lygis prilygo neekologiškai augintiems. Tam yra kelios priežastys, viena jų ta, kad ruginė duoną vartojama palyginti nedidelėje teritorijoje (Suomijoje, Baltijos šalyse bei Vokietijoje), tačiau ir šiose šalyse ruginę duoną išstumia vis labiau populiarėjantys speltos miltų gaminiai.

Lietuvoje ekologiniai pasėliai sudaro 8,4 proc. visų žemės naudmenų. Panašus ir bendras ES vidurkis, kuris 2019 metais buvo 8,5 proc.

Lietuvoje ekologine žemdirbyste užsiima 2731 sertifikuoti ūkiai, jų dirbami plotai siekia 246 tūkst. hektarų, iš kurių 150 tūkst. hektarų sudaro ariama žemė, o likę – pievos. Europos Sąjungoje ekologine žemdirbyste užsiima apie 330 tūkst. ūkių, kurie Eurostat duomenimis 2019 metais dirbo virš 13,8 mln. ha žemės. Šios srities lyderės – Austrija ir Estija. Šiose šalyse daugiau kaip 20 proc. dirbamos žemės skiriama ekologinei žemdirbystei.