Viešvėnų kultūros centras kitais metais eigirdiškiams dovanos renginį „Eigirdžiams 430 metų“. Matyt, čia omenyje turima pirmoji žinoma Eigirdžių paminėjimo data 1593 metais. Tačiau Eigirdžiai paminėti ir 1586 metais. Ši data, matyt, eigirdiškiams ir Viešvėnų kultūros centrui nebuvo žinoma.
Alvydas Ivoncius
Rėmėsi enciklopedijos data
Nesunku nuspėti, kodėl remiamasi 1593 metų data. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ rašoma, kad 1593 metais minimas Eigirdžių kaimas. Toks, sakytume, aptakus ir gudrus parašymas gali leisti pamanyti, kad tai Eigirdžių vardo pirmojo paminėjimo data. O iš tiesų enciklopedijos rengėjai tik konstatuoja, nenurodydami šaltinio, kad tais metais minimas Eigirdžių kaimas.
Renginys „Eigirdžiams 430 metų“ – graži iniciatyva. Renginio sumanytojai rėmėsi enciklopedijoje įrašyta data ir negalėjo žinoti, kad nebūtinai ši data reiškia pirmąjį Eigirdžių paminėjimą istoriniuose šaltiniuose.
Vietovė paminėta anksčiau
Ankstesnė yra 1586 metų data. Tik čia reikia šį bei tą paaiškinti. Rusijos archyve saugoma Lietuvos metrika – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovo archyvas. Jo mikrofilmuotos kopijos yra Lietuvos valstybės istorijos archyve, kuris keliasdešimt metų leidžia tęstinį leidinį „Lietuvos metrika“. Viena leidinio grupių yra Užrašymų knygos, kuriose išlikę įvairūs suteikčių dokumentai. Deja, kol kas ne visos Užrašymų knygos išleistos, todėl plačiau ir neprieinamos.
Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Peterburge saugomas tarsi Lietuvos metrikos visų dokumentų inventorius – išsamūs sąrašai, sudaryti XIX amžiuje, rašyti ranka lenkų kalba. Užrašymų knygoms paskirtas ketvirtas apyrašas, sudarytas iš trijų dalių. Antrojoje dalyje įrašytas 1586 metais datuotas dokumentas, kuriame minimi Eigirdžiai. Pagal apyrašą, šis dokumentas yra 74-oje Užrašymų knygoje. O ji, deja, dar neišleista. Laimė, apyraše, nors ir glaustai, perteikta suteikties esmė. Lenkų kalba rašoma: „Dožywocie Maciejowey Dembinskiey na siola w wloscie Telszewskiey, Kokalny wlok osiadlych 13 y oziero pod tym sielom nazwanoe Tiewsalo, Nieworiany wlok 22 osiadlych, sielo Eigirdy wlok 13 osiadlych, sielo Gurdy wlok 13 osiedlych, sielo Pily, wlok 24 osiadlych“.
Tekstas lietuviškai: „Iki gyvos galvos Motiejui Dembinskiui į kaimus Telšių valsčiuje, Kalnėnuose 13 sėdimų valakų ir prie ežero prie to kaimo, vadinamo Tausalas, Nevarėnuose 22 sėdimi valakai, kaime Eigirdžiai 13 sėdimų valakų, kaime Gurdai 13 sėdimų valakų, kaime Pieliai 24 sėdimi valakai“.
Gal originalo tekste Gurdy yra iškreiptas Gardų pavadinimas. Kokalny – iškreiptas Kalnėnų pavadinimas. Iš suteikties sužinome, kad M.Dembinskis minėtas valdas, o jos buvo karališkosios, valdovo, galėjo valdyti iki gyvos galvos, laikinai. Sėdimi valakai paprastai reiškė valstiečių ūkius su jų valdoma žeme.
Pacituoto įrašo apraše šaltinis – Rusijos valstybės senųjų aktų archyvas (Apyrašas 4, dalis 2). /Российский государственный архив древних актов. Опись 4, часть 2. Опись постановлений, люстрации, инвентарей, ревизий и ограничений на казенные и земские имения, привилегий городов. На польском языке (1569-1607). Опись уставов, инструкций, ревизий переписей и пр.(1526-1775), psl. 428, kopijos vaizdas 84/.
Privilegija įrašyta Žemaičių žemės teisme
Ši suteiktis 1592 metais Žemaičių (Raseinių) žemės teisme įrašyta kaip 1586 metų karaliaus Stepono Batoro privilegija Motiejui Dembinskiui ir jo žmonai Reginai Sapiežankai iki mirties į penkis kaimus Telšių valsčiuje: Kalnėnus (Kolniany), Nevarėnus (Neworiany), Eigirdžius (Eigirdy), Gardus (Gardy). Taip pat įrašyta 1592 metų Zigmanto Vazos privilegija, patvirtinanti Motiejui Dembinskiui teisę į tuos kaimus.
1612 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza privilegija Eigirdžius padovanojo Telšių bažnyčiai. Kaime ta proga buvo išmatuota 14 valakų 19 margų ir 3 rykštės žemės. Pieliai liko Telšių karališkojo dvaro priklausomybėje. Pagal šią privilegiją, Eigirdžiai ribojasi su Gerulių bajorų Velnaičių ir Jonaičių žemėmis, karališkaisiais kaimais Pieliais, Šašaičiais ir Laukstėnais.
