Dūmų fabrike sekmadienį paskelbti pirmąsyk surengtų Knygos apdovanojimų laureatai

„Šie apdovanojimai skirti aprėpti visą knygos kelią, visas jos radimosi grandis, knygą suvokiant kaip visumą, daugelio žmonių darbą. Šiuo atveju svarbu – be ryškių įvykių, asmenybių, kurios pastebimos ir kitomis progomis, – ištraukti į dienos šviesą nematomuosius. Be jų knyga neišvystų dienos šviesos, nors skaitytojai apie tokius nė nenumano“, – sakė vertinimo komisijos narė rašytoja, redaktorė, Auksinės lupos laureatė Danutė Kalinauskaitė.

Apdovanojimai buvo įteikti 11 nominacijų laureatams – „Auksinės lupos“ premija redaktoriui (-ei) už viso gyvenimo darbą ir apdovanojimas jaunajam (-ai) redaktoriui (-ei), 2 apdovanojimai už knygos dizainą (Metų knygos dizainas ir Metų knygos dizaino fenomenas), po 1 apdovanojimą kritikui (-ei), leidėjui/ leidyklai, knygynui, taip pat po 1 apdovanojimą už knygą kaip įvykį, už iliustracijas, metų išradingiausiam (-iai) vertėjui (-ai), už metų literatūrinį reiškinį. Apdovanojimuose buvo vertinamos Lietuvoje išleistos ir Lietuvos rinkai skirtos 2022 m. knygos, pasiekiamos plačiajai visuomenei.

Pagal nominacijos pobūdį, nominantus vertino ir laureatus rinko viena iš trijų komisijų. „Auksinės lupos“ premijos laureatą (-ę) ir jaunąjį (-ąją) redaktorių (-ę) iš pasiūlytų kandidatų išrinko Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narės Daiva Daugirdienė, Rūta Jonynaitė ir Diana Bučiūtė, leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė ir leidyklos „Vaga“ vyr. redaktorė Agnė Puzauskaitė.

Dizaino nominacijų laureatus išrinko „The Boy“ studijos įkūrėja, „15 min“ Dizaino skyriaus vadovė Miglė Rudaitytė, dizaino strategas Jonas Liugaila ir dizaineris, meno vadovas Tadas Karpavičius. 

Kitus nominantus rinko šešių narių komisija: poetas, vertėjas Marius Burokas; poetas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininkas Gytis Norvilas; LRT vaikų ir jaunimo turinio vyr. redaktorė Aistė Jūrė; rašytoja, redaktorė, „Auksinės lupos“ 2021 m. laureatė Danutė Kalinauskaitė; poetė, „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorė Giedrė Kazlauskaitė; literatūrologė, Literatūros tarybos prie LR KM pirmininkė Aistė Kučinskienė. 

Laureatams buvo įteikti vardiniai apdovanojimai, o visiems komandos nariams – K.A.2.0.2.3. ženkliukai.

Pirmųjų Knygos apdovanojimų laureatai:

1. Metų knygos dizaino fenomeno apdovanojimas, skiriamas už provokaciją laužant nusistovėjusius standartus, atiteko leidyklai „Rara“ – už išsiskiriantį iš konteksto braižą, kiekvieną leidinį siejantį su leidykla. Prizą įteikė Lietuvos dizainos asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas.

Tarp nominantų dar buvo Jurgis Griškevičius (už aukštai iškeltą dizaino kokybės kartelę leidyboje) ir  leidykla „Aukso žuvys“, renginati serija „Keliautojai laiku 2“ (už išskirtinę seriją).

2. Metų knygos dizaino prizą, skiriamą už unikalumą ir lygiavertį dėmesį visiems dizaino elementams, pelnė Laura Grigaliūnaitė (už skaitymo patirčiai bekompromisį eksperimentą, taikliai atspindintį kontroversišką asmenybę knygoje „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“, išleistoje „Tyto albos“). Apdovanojimą įteikė „Papyrus“ atstovė Vilija Liutkevičienė.

Tarp nominantų dar buvo Sigutė Chlebinskaitė (už Jeano Christophe’o Mončio knygą „Mano tėvas Antas“, išleistą „Aukso žuvų“), Laura Grigaliūnaitė (už Rimanto Kmitos knygą „Ugnies giesmės“), Jurgis Griškevičius (už Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės knygą „Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai“, išleistą leidyklos „Lapas“ ir už Dino Buzzati knygą „Šuo, kuris matė Dievą“, parengtą „Odilės“), Nerijus Rimkus, Augustinas Milkus (už Valentino Klimašausko knygą „Žodžiai žodžiai žodžiai“, išleistą leidykos „Artbooks.lt“)

3. Metų iliustracijos apdovanojimą, skiriamą už originalią teksto ir vaizdo dermę, pelnė Ula Rugevičiūtė Rugytė (už Oskaro Milašiaus vizijas įprasminančias iliustracijas Jurgos Vilės knygoje „Nukritę iš Mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“, išleistoje „Aukso žuvų“). Prizą įteikė knygų dailininkė, rašytoja Kotryna Zylė.

Tarp nominantų dar buvo Sigutė Chlebinskaitė (už iliustracijas Leos Goldberg knygai „Nuomojamas butas“, vertėjas Antanas A.Jonynas, leidykla „Žalias kalnas“), Marius Jonutis (už iliustracijas knygai „Dangus griūva: lietuvių pasakos apie gyvūnus“, sudarė Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), Agnė Nananai (už iliustracijas Evelinos Daciūtės knygai „Ševeliūra“, leidykla „Alma littera“), Ula Rugevičiūtė Rugytė (už iliustracijas Jurgos Vilės knygai „Nukritę iš mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“, leidykla „Aukso žuvys“) ir Ūla Šveikauskaitė (už iliustracijas Justino Žilinsko knygai „Bėgliai“, leidykla „Aukso žuvys“).

4. Jaunosios redaktorės premija skirta Gretai Ambrazaitei – už kūrybingą prozos ir poezijos knygų redagavimą, atsakingą požiūrį į knygos kūrimo procesą. Apdovanojimą įteikė Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė

5. Literatūros redaktoriaus (– ės) premija „Auksinė lupa“ atiteko Nijolei Kvaraciejūtei už ilgametę ištikimybę redaktorės darbui, rašytojų, kritikų ir vertėjų ugdymą. Laureatę pasveikino rašytoja, redaktorė, „Auksinės lupos“ laureatė Danutė Kalinauskaitė ir „Auksinės lupos“ komisijos narė Diana Bučiūtė. 

6. Metų išradingiausiu vertėju išrinktas Vyturys Jarutis – už Olgos Tokarczuk romano „Jokūbo knygos“ vertimo fundamentalumą ir subtilumą (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Apdovanojimą įteikė Lietuvių literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė.

Tarp nominantų dar buvo Marius Burokas (už Tedo Hugheso poezijos rinkinio „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“ vertimą, leidykla „Rara“), Lionginas Pažūsis (už Johno Miltono epinės poemos „Prarastasis rojus“ vertimą, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Valdas V. Petrauskas  (už Antonio Munozo Molinos romano „Lenkų raitelis“ vertimą, leidykla „Alma littera“) ir Dalia Švambarytė (už Klasikinės japonų literatūros antologijos vertimą ir sudarymą, Vilniaus universiteto leidykla).

7. Metų kritike išrinkta Jūratė Čerškutė už knygų apžvalgas spaudoje ir televizijoje, už darbą tinklalaidėje „Perskaitymai“ – už įsitraukimą ir aktyvų reagavimą į literatūros procesus, plačiai auditorijai aktualią kritiką. Prizą įteikė rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.

Tarp nominantų buvo Neringa Butnoriūtė, cypt, Martynas Pumputis, Antanas Sheshi.

8. Metų knygynu paskelbtas knygynas „eureka!“ – už polėkį, puikiai atrinktas knygas ir pasišventimą. Apdovanojimą įteikė kultūros istorikas Aurimas Švedas.

Į apdovanojimą dar pretendavo „Kolibris“, „Mint Vinetu“, „Vaikystė“, „Vasaros knygynas“.

9. Metų reiškiniu paskelbta „Bazilisko ambasada“ – už proveržį leidžiant ir populiarinant poezijos vertimus. Apdovanojimą įteikė Aldona Vilutytė.

Tarp nominatų buvo „Knygiabusas“, „Knygų startas“, „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“, Vilniaus literatų namai.

10. Knygos kaip įvykio prizą pelnė Rimanto Kmitos „Ugnies giesmės“ (leidykla „Tyto alba“) – už gyvą literatūros tyrinėtojo žodį, ugnies metaforą, visų knygos detalių dermę. Apdovanojimą įteikė rašytojai, LRT laidos „Pirmas sakinys“ kūrėjai Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta, 

Į apdovanojimą taip pat pretendavo „Lietuvos menininkės“ (sudarytoja Agnė Narušytė, leidykla „Kitos knygos“), Olgos Tokarczuk „Jokūbo knygos“ (vertė Vyturys Jarutis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), „Atmintis. Ugnis. Deguonis. Iš mūsų laiko Ukrainos poezijos“ (sudarė ir vertė Antanas A.Jonynas, leidykla „Odilė“)

11. Metų leidėjo prizą pelnė leidykla „Lapas“ – už erdvę, tūrį ir literatūrines konstrukcijas. Apdovanojimą įteikė Europos leidėjų federacijos direktorė Anne Bergman.

Į prizą taip pat pretendavo „Aukso žuvys“, „Odilė“, „Rara“, „Žalias kalnas“.