Kyviškių aerodrome vyko kasmetinis Krašto apsaugos ministerijos ir Gynybos resursų agentūros organizuojamas renginys „Dronų diena 2024“. Trečiojoje „Dronų dienoje“ pristatytos Lietuvos gamintojų sukurtos bepiločių orlaivių sistemos bei kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos, aptarta bepiločių orlaivių svarba gynybos ir saugumo kontekste, jų vystymo perspektyva ir panaudojimo galimybės krašto apsaugos sistemoje.
Šis renginys skirtas Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų ir jų naudotojų ekosistemai stiprinti, dalintis gerąja praktika ir aptarti bendradarbiavimo galimybes.
„Galime didžiuotis, kad per santykinai trumpą laiką pradėjome sparčiai auginti gynybinius raumenis, aktyviai tobulėjame ir, svarbiausia, realistiškai vertiname situaciją. Be panikos, bet ir be užsiliūliavimo, – sakė renginio dalyvius sveikindama Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. – Nekyla abejonių, kad Vyriausybės darbotvarkėje tiek bendrai gynybos stiprinimo, tiek gynybos pramonės plėtojimo, tiek papildomo dronų programų finansavimo ir, žinoma, paramos Ukrainai klausimai buvo, yra ir bus prioritetiniai. Ukrainos patirtis aiškiai parodė, kad dronai pasiteisino kaip labai reikalinga ir efektyvi priemonė. Turime analizuoti Ukrainos patirtį ir iš jos mokytis, rengdamiesi visiems galimiems ateities scenarijams. Net tiems, apie kuriuos galvoti galbūt nesinori.“
Šiemet beveik 30 įmonių ir 100 įmonių atstovų panoro dalyvauti parodoje ir pristatyti savo gaminius. Tai byloja apie smarkiai išaugusį susidomėjimą dronų ir jų komponentų gamyba bei tobulinimu – ypatingas susidomėjimas jaučiamas iš startuolių.
„Galima pasidžiaugti, kad bepiločių orlaivių gamintojų pajėgumai reikšmingai padidėjo. Karas Ukrainoje parodė, kokie svarbūs karo lauke yra dronai bei žmonės, gebantys juos valdyti. Svarbu, kad dronai būtų integruoti į bendrą ekosistemą: plėtojami mokymo centrai, antidroninės priemonės, nes inovatyvūs sprendimai prisideda prie visų mūsų saugumo“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Šiuo metu didesnį dronų kiekį, kurį galima išbandyti Ukrainos fronte, gamina 6 ar 7 įmonės Lietuvoje. Bepiločiai orlaiviai yra vis labiau integruojami į Lietuvos gynybos koncepciją tiek žvalgyboje, tiek koviniuose veiksmuose. Papildomai, dronai įsigyti iš Lietuvos gamintojų bus tęstuojami Ukrainoje, kad galėtume ir karo lauko kontekste įvertinti jų galimybes, kaip juos galima patobulinti.
Vystoma bepiločių orlaivių ekosistema
Siekiant stiprinti pasirengimą visuotinei gynybai, suteikti paliečiams reikiamų įgūdžių ir plėsti gynybos poreikiams reikalingas kompetencijas, Lietuvos gyventojai nuo šių metų rugsėjo 1 d. galės dalyvauti bepiločių orlaivių valdymo mokymuose. Juos organizuos šiuo metu naujai kuriamas Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centras. Centras sudarys galimybes maždaug tūkstančiui žmonių per metus baigti civilinės paskirties bepiločių orlaivių valdymo kursus.
Lietuvos kariuomenėje vystomos visų tipų ir karinių dimensijų kovinės bei įgalinančios sistemos. Bepiločių orlaivių įsigijimas ir įdiegimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų siekiant turėti modernias ginkluotąsias pajėgas, todėl šio pajėgumo vystymas, trunkantis jau daugiau nei 15 metų, įgauna pagreitį. Kariuomenė įgalinama jau dabar turimais ir toliau plečiamais bepiločiais pajėgumais, kuriems įdiegti yra numatyta ir rengimo sistema.
Stiprinamas ir Lietuvos šaulių sąjungos bepiločių orlaivių pajėgumų vystymas. Dar šiemet Lietuvos šaulių sąjungai papildomai bus skirti 1,5 mln. eur. bepiločių orlaivių įsigijimui. Formuojami bepiločių orlaivių vienetai, vykdomas operatorių rengimas, bepiločių orlaivių konstravimo plėtra.
Šaulių siekis – turėti bepiločių orlaivių vienetus prie kiekvienos šaulių rinktinės štabo. Taip pat norima vystyti FPV ir didžiųjų kopterių, mažųjų žvalgybinių ir sparno tipo bepiločius bei kovos prieš dronus pajėgumus. Šaulių sąjungos paramos Ukrainai grupė taip pat aktyviai bendradarbiauja su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis dronų klausimais, teikia paramą nuo pat plataus masto karo veiksmų 2022 metais pradžios, žino kintančius dronų konstrukcinius, ryšio sistemų ir kitus poreikius.
Įstatyminė bazė bepiločių orlaivių ekosistemai taip pat darosi palankesnė. Seime pritarta Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui. Šis įstatymas padės dididnti Lietuvos gynybinį pajėgumą, stiprinti kariuomenę ir skatinti gynybos technologijų pažangą bei tarptautinį pramonės konkurencingumą. Lietuva galės padidinti savo galimybes gaminti būtiniausią karinę įrangą šalies viduje.
Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu pateikti ir susiję Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, orientuoti į didesnį lankstumą, užtikrinant esminius nacionalinio saugumo interesus. Gynybai reikalingų technologijų kūrimas ir pajėgumų vystymas Lietuvoje ir įsigijimai iš Lietuvos pramonės leis efektyvinti būtiną paramą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos karinės agresijos.
Be dėmesio nelieka ir nevyriausybinės organizacijos, mokymo įstaigos. Lietuvoje yra organizacijų, kurios užsiima paslaugų bepiločiais orlaiviais teikimu, todėl turi tiek mokymo bazę, tiek patirties atliekant specifines užduotis.
Kitos organizacijos ir universitetai žvelgia dar sistemiškiau ir organizuoja bepiločių orlaivių operatorių mokymus tiek baziniams įgūdžiams suformuoti, tiek profesionaliam valdymui.
Prie piliečių rengimo visuotinei gynybai ir piliečių įgūdžių stiprinimo bepiločių orlaivių valdymo srityje prisidėti bus pakviestos ir nevyriausybinės organizacijos. Artimiausiu metu bus paskelbtas projektų konkursas – viena iš dviejų prioritetinių temų – visuomenės įgūdžių stiprinimas bepiločių orlaivių valdymo srityje. Tam numatyta skirti apie 100 tūkst. eur.
