Dronų ataka Kremliuje – mėginimas gelbėti reputaciją ar įspėjimas Putinui?

Kremliaus vidaus kovos ar dar vienas bandymas nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną – skirtingos teorijos supa dronų smūgį į Maskvos valdžios simbolį. Nors Kremlius bando primygtinai įteigti, kad tai buvo Ukrainos bandymas nužudyti šalies vadovą, ekspertai primena, kad Rusija savo istorijoje jau yra vykdžiusi ir dar kruvinesnių išpuolių Maskvoje, dėl kurių apkaltino kitas kariaujančias šalis.

Trečiadienį Maskva išplatino pranešimą, kad du dronai taikėsi į Kremlių, tačiau esą dėl „tinkamų kariuomenės ir spec. tarnybų veiksmų bei radarų kontrolės sistemų darbo įrenginiai buvo sunaikinti“. Socialiniuose tinkluose išplitusiuose kadruose matyti keli nedideli sprogimai prie Kremliaus, vieno iš jų metu užsidegė ir ten ant stiebo buvusi Rusijos vėliava.

Už atakų – Vašingtonas?

Kremlius trečiadienį dėl incidento apkaltino Ukrainą ir teigė, kad „pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių“. Jau ketvirtadienį Rusijos prezidento atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas metė kaltinimus ir Vašingtonui, kuris esą nurodo Ukrainai, kokius taikinius ji turi pulti, ir sugalvojo tariamą planą nužudyti V. Putiną, kuris tą dieną kaip tik esą dirbo Kremliuje.

„Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad mes tai žinome“, – apie atakas kalbėjo D. Peskovas.

Baltieji rūmai ketvirtadienį šiuos kaltinimus pavadino absurdiškais.

„Mes su tuo neturime nieko bendra“, – televizijai MSNBC sakė JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, kuris pridūrė, kad D. Peskovas „paprasčiausiai meluoja“.

Ukrainos atakos galimybę skeptiškai vertina Vakarų ekspertai ir net patys Rusijos karo tinklaraštininkai. V. Zelenskis trečiadienį dar Suomijoje tikino, kad Ukraina nesitaiko į V. Putiną ir nesiekia jo nužudyti.

„Kaip jau daug kartų sakė V. Zelenskis, Ukraina naudoja visas priemones savo teritorijoms išlaisvinti, o ne kitoms pulti“, – CNN sakė Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyfrovas.

Tuo abejojo ir karo analitikas Cedricas Leightonas. Kalbėdamas CNN jis pabrėžė, kad nuo artimiausio Ukrainos taško iki Maskvos yra daugiau nei 400 kilometrų, todėl tokiems dronams, kokie užfiksuoti įrašuose, neįmanoma nuskristi šio atstumo. Be to, drono kelyje turėjo pasitaikyti ne viena oro gynybos sistema, kuri tikriausiai būtų jį numušusi, jam net nepasiekus Raudonosios aikštės.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dronas pataikė tiesiai į Rusijos vėliavą, o Ukraina su turimais pajėgumais nebūtų galėjusi surengti tokios tikslios atakos.

„Iš vaizdo įrašų susidaro įspūdis, kad rusai tiksliai žinojo, kada ir kur pasirodys dronas, kurį reiktų numušti“, – CNN sakė C. Leightonas.

Besikartojantis Čečėnijos scenarijus

Kaip teigia LRT.lt kalbintas Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitikas Andreasas Umlandas, ši ataka neatrodo kaip pasikėsinimas nužudyti V. Putiną, nors taip ją bandoma pateikti. Jo manymu, pati ataka labiau primena propagandinį bandymą parodyti, kad Kremlius priverstas užimti gynybines pozicijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tinkle „Twitter“ taip pat sureagavo į Maskvos kaltinimus Ukrainai ir pasišaipė, kad Rusija surengė pirmą istorijoje „netikros vėliavos operaciją, kuri iš tikro susijusi su vėliava“.

Tačiau ekspertai svarsto, kad tokia ataka Kremlius gali bandyti pateisinti savo eskalacinius veiksmus Ukrainoje, o galbūt ir naujas priemones pačioje Rusijoje, pavyzdžiui, dar vieną mobilizacijos bangą.

A. Umlandas pabrėžia, kad panašios taktikos Kremlius ėmėsi ir 1999 metais, kai FSB, kaip įtariama, susprogdino gyvenamuosius namus Maskvoje, Volgodonske ir Buinakske, kad pradėtų antrąjį Čečėnijos karą.

„Rusija galbūt taip bando pateisinti savo atakas prieš civilius gyventojus, kurių pastaruoju metu padaugėjo. Taip gali būti bandoma pateisinti savo veiksmus tiek prieš vidaus, tiek prieš išorės auditoriją“, – sakė A. Umlandas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo tariamos informacijos apie ukrainiečių pastangas esą nužudyti V. Putiną. Praėjusią savaitę „Bild“ paskelbė informaciją apie tariamą pasikėsinimą nužudyti V. Putiną šalia Maskvos, kai jis esą turėjo lankytis pramoniniame Rudnevo parke.

Netoli parko buvo rastas esą Ukrainos dronas UJ-22, kuris tariamai buvo paleistas iš Ukrainos teritorijos ir skirtas pasikėsinti į V. Putiną, nors net nėra aišku, ar tą dieną pramoniniame komplekse apskritai jis turėjo lankytis.

Buvęs Rusijos premjeras, o dabar aršus V. Putino kritikas Michailas Kasjanovas „Channel 4 News“ sakė, kad tokie tariami pranešimai apie pasikėsinimą dronų atakų metu nužudyti Rusijos prezidentą yra Rusijos propaganda, kuria siekiama sutvirtinti režimą.

„Ukraina tikriausiai nori nužudyti V. Putiną, bet supranta, kad tai apskritai sunkiai įgyvendinama, o ir tokios operacijos sėkmės procentas gana mažas, todėl tikrai mažai tikėtina, kad Kyjivas gali to imtis“, – pritaria A. Umlandas.

Rusijos vidaus kovų rezultatas?

Kita paplitusi prielaida, kad tokios dronų atakos galbūt rodo kovas ir problemas Kremliuje ar bent kylantį pasipriešinimą dabartinės valdžios sprendimams pačioje Rusijoje.

Kalbėdamas LRT TELEVIZIJAI atsargos majoras bei ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis sakė, kad virš Kremliaus sprogęs dronas yra įrodymas, kad vidinės kovos Rusijoje jau prasidėjo.

D. Antanaičio manymu, tai, kad informacija apie incidentą paaiškėjo ne iš karto, atskleidžia, kad Kremliui nepavyko nuslėpti šio įvykio.

„Negali paslėpti dramblio kambaryje, tai geriau prisipažinti, kad kažkas buvo, ir apkaltinti ukrainiečius“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ nurodė jis.

Kaip teigė D. Antanaitis, tokiam tiksliam drono valdymui buvo reikalingas nedidelis atstumas, todėl, jo nuomone, dronas turėjo būti paleistas pačioje Maskvoje.

Atsakomybę už šį incidentą, kaip ir propagandistės Darjos Duginos nužudymą ar Rusijos karinio tinklaraštininko Vladleno Tatarskio susprogdinimą, prisiėmė Rusijos aktyvistų prieš karą grupė, pasivadinusi Nacionalinės respublikos armija. Anot ekspertų, tai rodo, kad pačioje Rusijoje greičiausiai kyla vis didesnis pasipriešinimas Kremliaus vykdomai politikai.

Tačiau bent kol kas grupė nepateikė įrodymų, kurie leistų patvirtinti, kad iš tiesų jie atliko šį išpuolį.

Nutekintuose JAV žvalgybos dokumentuose buvo kalbama apie galimus kivirčus Maskvoje dėl karo Ukrainoje. Ypač ryškūs, anot dokumentų, yra tarp slaptųjų tarnybų ir Gynybos ministerijos, kuri esą nepateikia tikrųjų duomenų apie Rusijos praradimus Ukrainoje. A. Umlandas pritaria, kad dabar atrodo, jog Kremliuje vyksta kovos tarp skirtingų valdžios šakų.

„Galime manyti, kad tikrai yra skirtingų požiūrių į karą, skirtingų stovyklų, bet labai sunku pasakyti, kokie dideli yra tie valdžios skilimai“, – pabrėžia A. Umlandas.

Jo manymu, dabar matoma kritika iš grupuočių, kurios palaiko skirtingus valdžios atstovus, tik sustiprina įtarimus, kad jos tarpusavyje kovoja, tačiau viešai stengiasi to neparodyti, todėl ir ataką prieš Kremlių tokiame kontekste būtų galima matyti kaip įspėjimą valdžiai.