Ne veltui uogos vadinamos supermaistu – sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.Edita Gavelienė teigia, kad uogų nauda sveikatai siejama su jų sudėtyje aptinkamomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, tačiau jų, kaip ir vaisių, neturėtume padauginti ir viršyti dienos normos – 300 gramų.
„Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad vasarą pačios populiariausios uogos prekybos centruose – braškės ir šilauogės ir pasidalina patarimais, kaip jas laikyti ir panaudoti.
Kurios uogos naudingiausios
Uogų įvairovė vasarą tikrai didelė, bet, jas renkantis, gydytoja dietologė dr.Edita Gavelienė siūlo pirmenybę teikti augančioms mūsų kraštuose:
„Nors visos jos naudingos, pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos uogos: braškės, avietės, gervuogės ir erikinių šeimos uogos:
mėlynės, bruknės, spanguolės. Atkreipkime dėmesį į mėlynes ir šilauoges dėl jų antioksidacinio, priešuždegiminio, antivirusinio poveikio.
Vasarą į kasdienį mitybos racioną įtrauktos uogos suteikia daug vitaminų, mineralinių medžiagų, polifenolių, skaidulų, be to, kalorijų kiekis jose sąlyginai nedidelis, tad sezoninėmis uogomis paskaninta rytinė košė ar varškė, o galbūt priešpiečiams ar pavakariams suvalgyta jų stiklinėlė aprūpins organizmą reikalingomis medžiagomis“, – pataria gydytoja dietologė.
Ji patvirtina, kad uogas galima vadinti supermaistu. „Jos yra puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, be to, žmogaus organizmą aprūpina biologiškai aktyviomis medžiagomis – iš jų itin svarbūs fenolio junginiai: flavonoidai, fenolio rūgštys ir taninai.
Kita biologiškai aktyvi medžiaga, kuri yra daugumos uogų sudėtinė dalis – askorbo rūgštis, dar žinoma kaip vitaminas C“, – primena E. Gavelienė.
Kaip laikyti uogas namuose
„Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad pirkėjai itin vertina lietuviškas braškes. Šilauogių prekybos centruose būna ištisus metus, o šiuo metu laukiama ir lietuviško jų derliaus – uogos jau sirpsta. Jų kainos panašios, kaip ir pernai, didelių šuolių nėra.
Specialistė primena, kad ilgai šviežių uogų laikyti nereikėtų:
„Geriausia jas suvalgyti per tris dienas, o laikyti šaldytuve atvirose talpose, dugną išklojus popieriniu rankšluosčiu, kad sugertų drėgmės perteklių.
O jei matote, kad jų greitai nesuvartosite, užšaldykite – tiks ledams, glotnučiams, pyragams. Jei norite uogienės žiemai, geriau uogų nevirkite, o sutrinkite su cukrumi ar medumi ir laikykite nedideliuose indeliuose šaldytuve.
Karštomis dienomis gera atsigaivinti vandeniu su ledo kubeliais, kuriuose sušaldytos uogos – jas tiesiog sudėliokite į ledukų formeles, užpilkite vandeniu ir užšaldykite.
Galite prie uogų įberti ir prieskoninių žolelių: mėtų, čiobrelių, bazilikų – toks paskanintas vanduo be pridėtinio cukraus bus ir naudingas, ir patiks visai šeimai“, – pataria komercijos operacijų vadovė.
Norintiems sutaupyti O. Suchočeva primena, prekybos tinkle „Rimi“ daugiau kaip 600 pirkėjų mėgstamų produktų yra bene žemiausia įprasta kaina rinkoje. Šios prekės lentynose žymimos specialiu euro ženklu.
„Rimi“ siūlo panaudoti uogas ruošiant šventinius desertus – jie bus gardūs ir vasariškai spalvingi.
Biskvito ir uogų desertas
Desertui reikės:
300 g klasikinio biskvito;
500 g varškės;
200 g natūralaus jogurto;
3 šaukštų cukraus;
40 g želatinos;
125 g pieno;
200 g braškių;
150 g raudonųjų vynuogių;
125 g šilauogių;
Kivio, braškių, šilauogių, vynuogių – papuošimui.
Kaip gaminti:
Želatiną užpilkite 125 ml atvėsinto virinto vandens ir palaikykite apie 30 minučių, kol ji išbrinks.
Biskvitą supjaustykite mažais gabalėliais. Uogas nuplaukite, nusausinkite. Braškes supjaustykite.
Varškę ir jogurtą sutrinkite su cukrumi. Užvirkite pieną, nuimkite nuo kaitros ir jame ištirpinkite želatiną.
Nuolat maišydami varškės ir jogurto masę, supilkite maža srovele želatiną.
Į dubenį sudėkite biskvitą, paruoštas uogas, bei varškės ir jogurto masę. Viską išmaišykite. Į kitą dubenį įtieskite maistinę plėvelę, supilkite pagamintą desertą ir padėkite į šaldytuvą maždaug 6 valandoms, kad sustingtų.
Skanaus!
