ES rengiant perėjimo prie žaliosios ekonomikos planus, europinė verslo organizacija „BusinessEurope“, kurios narė yra Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), atkreipia dėmesį į deindustrializacijos riziką Europoje.
40 asocijuotų verslo ir pramonės organizacijų iš 35 valstybių vienijanti „BusinessEurope“ pranešime akcentuoja, kad ES privalo skubiai sušvelninti reguliavimą ir rasti būdus, kaip sumažinti energijos kainas, kad pramonės įmonės nesikeltų iš žemyno.
„BusinessEurope“ ragina ES imtis aktyvesnių veiksmų, įskaitant energijos mokesčių mažinimą ir sumažintų mokesčių išlaikymą, kad būtų apribotos įmonių išlaidos.
„BusinessEurope“ generalinis direktorius Markusas Beyreris pažymėjo, kad, remiantis neseniai atlikta organizacijos narių apklausa, griežtas reguliavimas yra antra didžiausia verslo problema po didelių energijos kainų.
„Vien 2023 m. EK planuoja paskelbti 43 naujas politikos iniciatyvas be jau 116 laukiančių pasiūlymų, kurių vis daugiau yra be tinkamo poveikio vertinimo“, – sakė M. Beyreris, pažymėdamas, kad reguliavimo našta atgraso įmones ir investicijas nuo žemyno ir kenkia Europos, kaip palankios vietos verslui, įvaizdžiui.
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, „BusinessEurope“ įvardijamas įtampas patvirtina ir LPK lūkesčių indeksas (beje, žemiausias, nuo jo skaičiavimo pradžios 2015 m.). V. Janulevičius taip pat pastebi, kad vis dažniau sulaukiama žinių apie įvairius atšaukiamus investicinius planus Europoje.
„Iškeliaujančios investicijos tik patvirtina, kad deindustrializacijos grėsmė yra visiškai reali. Apie jokį „business as usual“ tokiomis aplinkybėmis negali būti kalbos. Nuolat kalbėti apie būtinybę stiprinti ES konkurencingumą, o tada papunkčiui griebtis naujų politinių iniciatyvų, dažnu atveju neatliekant tinkamo jų poveikio vertinimo, yra mažų mažiausiai nenuoseklu, o iš tikrųjų dabartinėmis pasaulio ekonomikos ir geopolitinėmis aplinkybėmis – pavojinga“, – pažymi V. Janulevičius.
Pasak LPK prezidento, susikoncentruoti reikėtų į energetinės autonomijos ir mažesnių energijos kainų užsitikrinimą; tiekimo grandinių trikdžių eliminavimą; prieigos prie kritinių žaliavų užsitikrinimą; prekybos galimybių plėtojimą ir pan.
Šaltinis: „BusinessEurope“
