Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) Dienos stacionaro pacientai nuo šiol turės galimybę kaip vieną iš terapijos būdų išbandyti ir terapiją virtualios realybės seansų metu: speciali suomių mokslininkų iš kompanijos „Ameliate“ sukurta programa čia išbandoma bei tobulinama ir lietuvių mokslininkų, rašoma RVPL pranešime žiniasklaidai.
„Šis pagalbos būdas yra paremtas kognityvine elgesio terapija. Tai psichoterapijos atšaka, kurios vienas pagrindinių tikslų – padėti žmogui suvokti savo problemas ir padėti atrasti kelią, kaip jas efektyviau spręsti. To siekiama labai konkrečiais žingsneliais, pavyzdžiui, būtent mūsų VR akinių pagalba taikomos programos tikslas yra padėti žmogui pažinti savo emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir išmokti jas kontroliuoti“, – sako RVPL Neurofiziologinių tyrimų ir gydymo metodų skyriaus vadovas, dr. Kastytis Dapšys.
Kai per daug pykčio ar per mažai džiaugsmo
Virtualios realybės terapijos metu užsidėjęs virtualios realybės akinius pacientas patenka į specialiai paruoštą aplinką, kurioje įgyvendina tam tikras žaidybine forma pateiktas užduotis.
Pacientą stebintis mokslininkas ir gydytojas psichiatras atskirame ekrane taip pat gali matyti, ką mato ir kaip reaguoja pacientas ir pagal tai spręsti apie paciento reakcijas.
„Pasirenkame vieną emociją, pavyzdžiui: pyktį, liūdesį ar džiaugsmą ir ją išanalizuojame. Žmogaus santykis su ta emocija labai matosi žaidimo metu. Vėliau aptariame, kaip žmogus jaučia, vertina tą emociją. Jeigu žmogus visai nepatiria džiaugsmo – klausiame, kodėl, bandome padėti tą džiaugsmą suvokti. Jei žmogus patiria per daug pykčio – vėlgi, ieškome, bandome santykį normalizuoti. Žinoma, tai nebūtinai reiškia, kad visiškai nereikia pykčio – jo perdėtas slopinimas taip pat gali turėti pasekmių”, – sako K. Dapšys.
Siekiant kuo aiškesnio rezultato, seanso metu sukuriama speciali itin rami aplinka, vėliau anketoje pacientas vertina savo patirtis.
Suprastėjusių kognityvinių įgūdžių lavinimas
Virtualios realybės pagalba taip pat galima padėti pacientui įveikti fobijas, pavyzdžiui, aukščio baimę ar lavinti po ligos susilpnėjusią reakciją, koordinaciją.
„Iš encefalogramų, atliktų po seanso metu, aiškiai matomas teta bangų, susijusių su žmogaus orientavimusi aplinkoje, suaktyvėjimas. Tai yra įrodymas, kad ši terapija veikia ir šia kryptimi. Žinoma, kiekvieno žmogaus situacija ir patirtis yra skirtinga, todėl vieniems atliekamos užduotys gali pasirodyti sunkesnės, kitiems – lengvesnės: šiuo klausimu dirbama ir programa yra tobulinamos toliau“, – aiškina dr. K. Dapšys.
Virtualios realybės terapija bus taikoma kaip papildoma, ne pagrindinė terapijos priemonė. Seansas trunka 15-20 minučių, dažniausiai kas antrą dieną, rekomenduojama optimali seansų trukmė – šeši seansai. RVPL mokslininkų teigimu, ateityje tokia terapija bus taikoma kur kas dažniau.
