Dviratininkas atsitrenkė į paspirtukininką, paspirtukininkas nutrenkė pėsčiąjį – tai netipinės situacijos, bet pavasario ir vasaros sezonu jos tampa kasdienės. Kaip tokiais atvejais vertinama ir nustatoma padaryta žala? Juk nei dviratininkui, nei paspirtukininkui civilinis draudimas nėra privalomas. Kaip tuomet išsireikalauti žalos atlyginimo?
Kelyje nutinka visko
Susidūrimai su elektrinių paspirtukų, dviračių vairuotojais ir pėsčiaisiais baigiasi ne tik išgąsčiu, bet dažnai ir nežinojimu, kaip elgtis toliau. Ką daryti, jei, pavyzdžiui, važiuojant dviračiu susiduriama su paspirtuku riedančiu eismo dalyviu?
Situacijų būna daug ir įvairių: griūname, susiduriame, užkliūvame kitiems, pasakoja penkerius metus paspirtuku važinėjanti Judita Strumilaitė. Tiesa, didesnių nelaimių ar įvykių moteris nepatyrusi.
„Pėstieji įvairiai reaguoja. Kai važiuoji dviračių taku, tave praleidžia, viskas gerai, bet kai atsiduri senamiesčio zonoje ar centre, ten jau sudėtingiau. Kodėl čia važiuojat? Neturėtumėt čia važiuoti! Bet iš tikrųjų ne visur yra dviračių takai ir ne visur gali.
Su vienaračiais neteko susidurti, bet man pačiai, kaip pėsčiajai, kai nevažiuoju su paspirtuku, šiaip yra baisu. Dar baisoki tie greitieji paspirtukai, mano nėra jau toks supergreitas, bet manau, laikui bėgant visi geriau sutarsim. Būna daugiausia problemų su tais, kurie vairuoja ne savo asmeninį paspirtuką, o miesto dalinimosi paspirtukus, tai čia jau sudėtingiau, nes jie ne tiek įgūdžių turi, šiek tiek kitaip vairuoja, ne taip draugiškai“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasakoja J. Strumilaitė.
Dažniausia priežastis – greitis
Renginių ir festivalių organizatorė J. Strumilaitė sako, jog keliaujant elektriniu paspirtuku kelyje pavojingų situacijų daugybė. O dažniausiai, kaip pastebi moteris, jų kyla dėl didelio greičio.
„Daugiausia patys paspirtukininkai nugriūva nuo paspirtuko pajutę didelį greitį ir dažniausiai įvykių patiria tie, kurie, kaip minėjau, turi ne savo asmeninį paspirtuką, o tie, kurie išsinuomoja ir neturi patirties važinėti, nejaučia paspirtuko, jo manevringumo“, – sako pašnekovė. Anot jos, po tokių avarijų daug kam paskui tenka kęsti žandikaulio operacijas, žmonės išsimuša dantis, tai tikrai nemalonios situacijos, bet tada žmonės gauna labai didelę pamoką ir dažniausiai nebevairuoja paspirtukų.
Dviračiu važinėjantis Eduardas Kriščiūnas sako, jog kasdien važinėjant dviračiu pavojų kyla pačių įvairiausių, ir pasakoja apie neseniai įvykusį įvykį.
„Dviratininkui atrodo, kad paspirtukininkas stovi, <...> smegenims atrodo, kad stovi. Paskutinė mano avarija buvo tokia, aš važiuoju dviračių taku, matau, kad kažkur toli stovi paspirtukininkas. Kažko pasižiūrėjau telefone ir suprantu, kad aš atsitrenkiu į paspirtukininką.
Ir po kiek laiko suprantu, kodėl taip yra. Kai jis važiuoja, mūsų smegenys fiksuoja tokį faktą, kad jis turbūt stovi, ir nekreipiame į tai dėmesio kaip į kliūtį, atrodo, mes dar turime laiko. Paskui paaiškėja, kad jis atvažiavo iki tavęs. Atrodo, kad žmogus stovi, o realybėje jis juda link tavęs, tokių įvykių daug ir tai pavojinga“, – dėsto jis.
Nesutaria dėl kaltės
Teisininkas Karolis Zubernis sako, jog dviračių, paspirtukų vairuotojai bei pėstieji kelią į teismo sales mina gan dažnai. Mat pagrindinė priežastis – nesutarimas dėl kaltės. Teisininkas pastebi, kad dažnai kaltė būna mišri, tai yra kaltais pripažįstami abu eismo įvykio dalyviai.
„Paskui dviratininką gana artimu atstumu važiavo paspirtuko vairuotojas, elektrinio paspirtuko ir dviračio vairuotojams mėginant staigiai sustabdyti ir dviračiui sukant į dešinę kelio pusę link kelkraščio, paspirtuko vairuotojas nespėjo sustoti ir rėžėsi į dviračio galinę dalį.
Dviratis vertėsi, prispaudė vairuotoją, dėl to buvo nežymus sveikatos sutrikdymas, na ir prasidėjo ginčai teismuose. Buvo įrodinėjama abiejų šalių skirtinga pozicija, bet teismas visgi nustatė, kad tai yra mišri kaltė, kaltas tiek dviračio vairuotojas, kuris važiavo arti vidurinės kelio dalies, nors turėjo laikytis dešinės pusės, tiek ir paspirtuko vairuotojas, kuris neišlaikė saugaus atstumo“, – atvejį prisimena K. Zubernis.
Kelių policijos specialiosios paskirties skyriaus pareigūnas Jonas Davidonis pastebi, jog daugelis žmonių, patekę į eismo įvykį ar susidūrę su dviračiu ar elektriniu paspirtuku, mano, kad tokio įvykio nereikia fiksuoti, o kaltininko nustatyti neįmanoma.
„Akivaizdu, kad tokių eismo įvykių, kuriuose dalyvauja paspirtukų vairuotojai ar dviratininkai, padaugėja vasaros, pavasario sezono metu, kai prasideda dviratininkų sezonas. Šitų priemonių vairuotojų takuose padaugėja, atitinkamai įvyksta daugiau eismo įvykių.
<...> Tiek paspirtukas, tiek dviratis yra transporto priemonės ir kai jos judėdamos padaro žalos arba atsitrenkia viena į kitą, traktuojama kaip eismo įvykis. Iš to išplaukia kitos pasekmės kaip po eismo įvykio“, – tikina pareigūnas.
Būtina kviesti policiją
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis įvykus tokiai nelaimei pataria būtinai kviesti policiją. Pašnekovo teigimu, realybė tokia, kad paspirtukininkai mėgsta pasišalinti iš įvykio vietos. Draudimo bendrovei įrodyti įvykį ir nustatyti kaltininką bus lengviau, jei įvykį užfiksuos policija.
„Pirmiausia turi būti abudu įvykio dalyviai, aišku, būna tokių situacijų, kada kaltininkas pasišalina. Mes žinom, mūsų klientai turėjo tokių atvejų, kai į dviratį atsitrenkė paspirtukininkas ir jis pabėgo, buvo sulaužytas dviratis. Mes visada patariame, jeigu yra galimybė, fiksuoti įvykį ir kreiptis į policiją. Ypač jeigu pasišalino iš įvykio kaltininkas“, – aiškina A. Romanovskis.
Jeigu sutrikdoma sveikata, išspręsti problemos patiems nepavyks. Šiuo atveju būtina kviesti tiek policiją, tiek ir greitąją medicinos pagalbą.
Plačiau – laidos reportaže.
