Į pirmąjį savo Dakarą 2003-iais išsiruošęs ir tuo metu šturmano kėdėje „įsitaisęs“ Antanas Juknevičius iki šios dienos prisimena viename iš greičio ruožų nutikusią pažintį su Libijos kopų didybe. Dream. Dear. Live it. (liet. k. Svajokite. Išdrįskite. Išgyvenkite.) – žodžiai lyg mantra kartojami didžiausiam gyvenimo iššūkiui pasiruošusių karių, svajonės link gabenamų savo technikos, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje vyktų Dakaras.
Gazas – dugnas
„Važiuoti buvo įspūdinga. Visą laiką „gazas, dugnas“, kad tik neužbuksuotų, kad tik nepasiliktume nakčiai, nes ten ir galėjome baigti maratoną. Visu greičiu lėkėme į kopas, o paskui kritome nuo jų. O kopos didelės, didelės ir neįveikiamos atrodė… Iš tikrųjų tai buvo baisaus didumo kopos. Būdavo, atvažiuoji, o prieš tave – kelių šimtų metrų aukščio smėlio siena. Sekėme paskui smėlyje likusias šviežias vėžes, tačiau tai greičiausias kelias, vedantis tiesiai į smėlio spąstų gniaužtus, kuriuose prarastas laikas skaičiuojamas ne minutėmis, o valandomis“, – dalinosi mintimis 12-ajam Dakaro ralio startui pasiruošęs Antanas Juknevičius.
Netikėtumo jausmas
2020-iais metais Dakarui atvėrus trečiąjį istorijos skyrių ir persikėlus į Artimuosiuose Rytuose įsikūrusią Saudo Arabiją, pasižyminčią landšafto įvairove bei įspūdingo aukščio ir formų vėjo gūsių suformuotomis smėlio kopomis, organizatoriai žadėjo tarpusavyje nesusikirsiančias trasas. Vienodai nežinoma visiems teritorija ir jos erdvių platybės, nepažinta civilizacija, nuspėjamumu nepakaltinamos trasos turėjo priminti Dakaro ištakas Afrikoje. Ne tik priminti, bet ir grąžinti tą nežinomybės įkvėptą netikėtumo jausmą, kurio vedini 1979-iais prie starto linijos stojo 182 benzingalviai, nusprendę savo nepalaužiamą dvasią išbandyti gamtos keliamais iššūkiais.
Ar Dakaras grįš prie savo ištakų – sudėtingų smėlio etapų?
Šalia visų objektyvių priežasčių (saugumo klausimai, logistiniai iššūkiai ir kt.) leidžiančių daryti išvadą, kad greitu metu to tikėtis nevertėtų, nemažiau svarbi ir „nematoma medalio pusė“ – didžioji dalis į „Priority list“ įrašytų lenktynininkų į Dakarą „persikėlė“ iš klasikinio ralio. Jie kopų nemėgsta ir jomis nesižavi, nes yra pratę skrieti nuspėjamu kietuoju gruntu, kuris nekelia tiek sunkumų ir retai pasižymi savybe, paversti transporto priemonę ir jos šeimininkus situacijos įkaitais. Besikeičiantis smėlynų „įrėmintas“ peizažas diktuoja sudėtingas sąlygas, sukurtas gamtos motulės tam, kad išmatuotų kiekvieno, pasiryžusio įveikti siūlomą iššūkį, fizines ir psichologines ribas. Visa tai – negailestinga stichija, neatleidžianti klaidų bei verčianti brangiai už jas susimokėti, laiko ir žmogiškųjų resursų sąskaita, užsikasus ar pakliuvus į klastingas smėlio pinkles.
Kaip žuvis vandenyje
„Atsinešdamos“ didelį finansinį užnugarį, gamyklinės komandos nepraleidžia galimybės daryti įtakos organizatoriams, nuolatos primindamos raginimą trasų konfigūracijose atsisakyti smėlynų ir sudėtingų kopų, ypatingai neparankių jų lenktynininkų turimiems techniniams įgūdžiams ir sukauptai patirčiai. Be abejo, Dakaro organizatoriai negali nežadėti kopų ir plika akimi neaprėpiamų smėlynų, nes visa tai – Dakaro simbolis, tačiau žadėdami tai, be ko dažnas neįsivaizduoja sunkiausio pasaulio ralio, realiose trasose jų pasiūlomus smėlio iššūkius galima būtų pavadinti krokodilo ašaromis. Praėjusiais metais Dakaras nebuvo techniškas, iš pateikto pristatymo žinome, kad tikrai nebus tokių kopų kaip Pietų Amerikoje ar Afrikoje, tačiau reikalų galima prisidaryti ir mažosiose kopytėse, o geriausias to įrodymas – paėjusiųjų metų patirtis“, – pridūrė Dakaro ralio legenda pripažintas Antanas Juknevičius, dykumose ir smėlynuose nardantis kaip žuvis vandenyje.
Legenda
2021-ųjų Dakaro ralis sausio 3-15 dienomis antrą kartą vyks Saudo Arabijoje. KREDA komandos lyderis – Antanas Juknevičius yra labiausiai patyręs ir visus savo 10 Dakarų finišavęs sportininkas iš Lietuvos. Lenktynininkas tris kartus pagerino Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. 2018-aisiais A. Juknevičius organizatorių oficialiai pripažintas Dakaro ralio Legenda.
Administraciniai formalumai
Visą trasoje sugeneruotą euforiją reikėjo nustumti šalin ir susikaupti norint susidoroti su paskutiniąja kliūtimi, skiriančia komanda nuo pilnateisių Dakaro dalyvių statuso. Administraciniai formalumai, po jų sekusi iš organizatorių atsiimtos saugos ir sekimo įrangos sumontavimo patikra, o galiausiai ir techninė komisija buvo įveikti sėkmingai, o lenktyninis automobilis, pastatytas į bivuaką, kuriame technika ilsėsis rytoj laukiančių 11 kilometrų atidaromojo greičio ruožo – prologo – ir podiumo ceremonijos.
Surinko
„Būna momentų, kai seną, bet ja u daug metų patikrintą automobilį, turėti laiko sąnaudų prasme, apsimoka ir šiandieninė greita techninė patikra – tikras to įrodymas. Daug greičiau susitvarkėme visus formalumus, nes visi viską žino. Vyriausiasis teisėjas, pats asmeniškai mūsų automobilį tikrino keturis kartus, todėl kiekvieną detalę po mūsų kėbulu jis žino atmintinai, o dar pridėkime ir tai, kad tokį modelį, kaip mūsų, žino visi“, – pasakojo džiugiai nusiteikęs lenktynininkas Antanas Juknevičius, vėlų penktadienio vakarą su komanda įveikęs visus formalumus ir dalyvio kortelėje surinkęs visus reikalingus antspaudus.
