Kovo 2 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis dalyvavo Briuselyje vykusiame Europos pramonės balso „BusinessEurope” konfederacijų narių generalinių direktorių komiteto posėdyje. G. Morkis pristatė ir aptarė svarbiausius Lietuvos bei visos Europos verslui ir pramonei kylančius iššūkius šiandieninių geopolitinių bei ekonominių iššūkių kontekste.
LPK vykdomojo direktoriaus pavaduotojas drauge su Europos Sąjungos (ES) valstybių pramonės konfederacijų vadovais diskutavo apie tai, kaip svarbu stiprinti ES pramonės konkurencingumą ir mažinti reguliacinę naštą. Aptartas „BusinessEurope” veiksmų planas šiems iššūkiams atliepti ir ES institucijų budrumui išlaikyti, diskutuota apie ES žaliojo kurso pramonės planą, kaip atsaką į jau įsigaliojusį Jungtinių valstijų infliacijos mažinimo aktą. Taip pat sutarta, kad svarbu spręsti pramonės socialinių reikalų klausimus, Europos pramonės įmonėms vis labiau stokojant kvalifikuotos darbo jėgos.
Susitikime „BusinessEurope” generalinis direktorius Markus Beyer akcentavo kad šiandieniniams iššūkiams įveikti svarbu ne tik laiku panaudoti valstybės pagalbos priemones ir jau pavasario Europos Viršūnių Taryboje ES narėms susitarti dėl ES finansinių fondų panaudojimo šiam tikslui, tačiau taip pat imtis Europos pramonei svarbių žingsnių ilgalaikėje perspektyvoje – išlaikant gyvybingą tarptautinę prekybą su kitomis rinkomis bei užtikrinant apsirūpinimą kritinėmis žaliavomis tiek jas importuojant, tiek išgaunant Europoje.
Posėdyje pristatytas „BusinessEurope” kartu su šalių narių verslo organizacijomis rengiamas veiksmų planas „Dėl neatidėliotinų veiksmų užtikrinti konkurencingumą ir reguliacinės naštos lengvinimą”, skirtas atkreipti ES institucijų dėmesį į svarbiausių barjerų Europos verslui šalinimą.
Kaip pažymėjo LPK vykdomojo direktoriaus pavaduotojas G. Morkis, „tai labai sveikintinas žingsnis ir reikalingas įrankis, kuris įgalins mus ne tik atkreipti ES institucijų dėmesį, siekiant reikalingų pokyčių, tačiau padės verslui diskutuoti su nacionalinėmis vyriausybėmis. Būtina nepamiršti, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasekmes dar jusime ilgai. Mes dar ilgai priklausysime nuo įvykių eigos rytiniame fronte, ypač Europos vidurio ir rytų valstybės. Tad šis dokumentas yra savalaikė priemonė atkreipti Europos Komisijos dėmesį, kad nauji įstatyminiai pasiūlymai turi būti atidedami, o iniciatyvos, nukreiptos į ilgalaikio konkurencingumo kūrimą, pagreitintos”.
Platesnės „BusinessEurope” narių diskusijos susilaukė verslo konfederacijų interesų atstovavimo ES socialinių reikalų srityje klausimas. Dauguma narių pritarė, kad įgūdžių bei socialinių reikalų reguliavimo klausimas yra prioritetinis Europos įmonėms ir pasisakė už poreikį tokį atstovavimą stiprinti. Diskusijos dėl socialinių reikalų atstovavimo organizavimo modelio privedė prie sprendimo stiprinti socialinių reikalų kompetencijas ir ekspertiškumą „BusinessEurope” organizacijos viduje, pavedant administracijai atlikti galimybių studiją, įvertinti skirtingus narių poreikius ir finansines galimybes, ištirti projektinio finansavimo potencialą, bei Prezidentų Tarybai Madride pateikti pasiūlymus dėl reikalingos ir galimos finansavimo struktūros.
Galiausiai, „BusinessEurope” narystės komiteto pirmininkas informavo, kad šiuo metu komitetas svarsto 4 Ukrainos verslo organizacijų paraiškas „BusinessEurope” stebėtojo narystei. Įvertinus pateiktus dokumentus, prieita išvados, kad sunku vieningai sutarti ir nei viena Ukrainos organizacija neturi aiškaus pranašumo dėl savo tinkamumo tapti stebėtoja, todėl komitetas planuoja organizuoti fizinę faktų surinkimo misiją į Kijevą šį pavasarį išplėstiniam susipažinimui su organizacijomis.
