Europos verslo organizacija „BusinessEurope” pristatė 2022 m. rudens ekonomikos apžvalgą. Duomenys rodo, kad 2021–2022 m. numatomas 2,8 proc. Europos Sąjungos ekonomikos augimas, o 2023 m. – jis bus tik 0,6 proc., t. y. 1,5 procentinio punkto mažiau nei skelbta vasaros ekonominėje prognozėje.
Visgi, kaip skelbia „BusinessEurope“, net ir šios, mažiau palankios, prognozės išsipildymas priklausys nuo to, ar dar labiau nešoktels energijos kainos, ar toliau mažės įtampos tiekimo grandinėse ir ar tinkamai, laiku bei subalansuotai bus reaguojama į energijos kainų šoką.
Kaip pažymi „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markusas J. Beyreris, lyginant su stipriu pirmuoju pusmečiu, kurį sąlygojo po pandemijos atsigaunantis paslaugų sektorius, dabar verslo nuotaikos sparčiai blogėja.
„Didėjančios sąskaitos už energiją ir tebesitęsiantys tiekimo grandinių trikdžiai reiškia, kad įmonių išlaidos didėja daug sparčiau nei namų ūkių. Mažėjant maržoms ir krentant vartotojų paklausai, daugelis įmonių šią žiemą kovos dėl išlikimo. Pastaruoju metu fiksuojami sprendimai investuoti kituose žemynuose, o ne Europoje, dėl nerimą keliančių energijos kainų ES ilguoju periodu bei situaciją dar labiau bloginančios dabartinės ES energetikos krizės. Tai – signalas, kurio negalime ignoruoti,“ – teigia M. J. Beyreris, akcentuodamas, kad siekiant išvengti tolesnio investicijų nutekėjimo, būtina nedelsiant imtis veiksmų.
„BusinessEurope” narės Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pritaria, kad situacijai spręsti politikos formuotojai turėtų pasitelkti priemones visos ES mastu.
„Akivaizdu, kad pasikeitusiame geopolitiniame kontekste keičiasi ir ES ekonominių santykių modelis. Mažėja eksporto apimtys, dėl didesnių energijos ir žaliavų kainų mažėja pelnas, o tai stabdo įmonių transformaciją ir plėtrą. Su tokiais pat iššūkiais susiduria ir Lietuvos verslas. Vyriausybėms turi būti suteiktas būtinas lankstumas, kad jos galėtų pagelbėti įmonėms, kartu išlaikant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje. Lietuvoje akivaizdžiai matome, kad problema išlieka pabrangusios žaliavos ir apyvartinių lėšų stygius pakilus palūkanoms. Jeigu sveikoms įmonėms bus suteikta prieiga prie kapitalo, tai įmonės turi galimybę išgyventi ir konkuruoti,“ – sako V. Janulevičius.
Apžvalgoje pažymima, kad atsižvelgiant į ribotas valstybių fiskalines galimybės, energijos sąnaudas vartotojams ir įmonėms kompensuoti skirtos priemonės turi būti laikinos ir tikslingos. Prie to prisidėtų skubus susitarimas dėl Stabilumo ir augimo pakto reformų.
Siekiant skatinti ilgalaikį investicijų augimą, labai svarbus tikslingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) priemonės lėšų panaudojimas.
Ataskaitoje patariama dėti pastangas, siekiant išvengti žalingo kainų ir darbo užmokesčio spiralės įsisukimo, ką šiemet diskusijose dėl minimalios mėnesio algos kėlimo nuolat akcentavo ir LPK.
Taip pat pažymima, kad atsižvelgdami į didėjančias palūkanų normas, politikos formuotojai turėtų atidžiai stebėti didėjančias skolinimosi išlaidas ir sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais.
Su visa „BusinessEurope“ 2022 m. rudens ekonomikos apžvalga galima susipažinti ČIA.
