Aukštos infliacijos ir paskelbtos recesijos akivaizdoje įmonėms yra svarbu išlikti atsparioms ateityje laukiantiems neapibrėžtumams. Avansinio pelno mokesčio mokėjimas tuo metu, kai įmonė neturi einamųjų lėšų šiai prievolei įvykdyti, taip pat ir reikšmingų delspinigių sumų priskaičiavimas šį atsparumą mažina.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ išvardinti siekiai išsaugoti ir didinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje bei išlaikyti geriausias verslo sąlygas regione tampa vis trapesni šių dienų aukštos infliacijos ir recesijos akivaizdoje. Prie to prisideda ir mokesčių sistema, neatitinkanti ekonomikos realijų bei baudžianti verslo subjektus už pasiekimus, kurie turėtų būti skatinami.
Tam, kad valstybės biudžetas turėtų nuolatinių mokesčių įplaukų, įmonės privalo mokėti avansinį pelno mokestį. Jį įmonės gali pasirinkti skaičiuoti pagal praėjusių metų faktinius arba einamųjų metų prognozuojamus veiklos rezultatus. Pasirinkus mokestį skaičiuoti pastaruoju būdu, kyla rizika, kad, padidėjus įmonės pajamoms, už per mažą sumokėtą avansinį pelno mokestį bus skaičiuojami delspinigiai. Tai gali atsitikti tiek ūkio subjektui pagerinus veiklos rezultatus, įvykdžius netipinį sandorį, tiek infliacijai dirbtinai išauginus subjekto pajamas bei pelną.
Aukštos infliacijos ir paskelbtos recesijos akivaizdoje įmonėms yra svarbu išlikti atsparioms ateityje laukiantiems neapibrėžtumams. Avansinio pelno mokesčio mokėjimas tuo metu, kai įmonė neturi einamųjų lėšų šiai prievolei įvykdyti, taip pat ir reikšmingų delspinigių sumų priskaičiavimas šį atsparumą mažina.
Ekspertizėje apžvelgiamos avansinio pelno mokesčio taikymo aplinkybės ir aptariamos Lietuvos ūkio subjektams aktualios problemos. Taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip tobulinti pelno mokesčio modelį, siekiant nenustekenti ūkio subjektų bei neriboti jų galimybės plėstis, reinvestuoti, o šaliai – siekti pažangos strategijose keliamų konkurencingumo tikslų.
Visą ekspertizę skaitykite šioje nuorodoje.
