Po COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą patirto dvigubo smūgio naujų automobilių rinka atsitiesia. LRT.lt kalbinti automobilių pardavėjai Lietuvoje teigė, kad dabar savojo pirkinio tenka laukti keletą mėnesių, nors anksčiau tai galėdavo užtrukti ir metus ar netgi ilgiau. Pardavėjų teigimu, naujų automobilių kainos taip pat stabilizavosi, o dalies modelių net ir mažėjo.
Straipsnis trumpai
- Po COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą patirto dvigubo smūgio naujų automobilių rinka atsitiesia.
- Dabar naujo automobilio tenka laukti keletą mėnesių, nors anksčiau tai galėdavo užtrukti metus.
- Naujų automobilių kainos stabilizavosi, o dalies modelių net ir mažėjo.
- Šiemet pokyčiai pastebimi ir naudotų automobilių rinkoje.
- Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 18,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių.
Sandėliai užpildyti, kainos krito
Impulsą naujų automobilių rinkai galėjo lemti tai, kad po patirtų išbandymų pastaraisiais metais gamyba stabilizavosi, buvo atkurtos tiekimo grandinės. Todėl dabar pardavėjai gali iškart pasiūlyti jau pagamintų modelių, o užsakymų laikas sutrumpėjo.
Kaip LRT.lt kalbėjo „Renault“ viešųjų ryšių ir komunikacijos koordinatorius Baltijos šalyse Mindaugas Plukys, pandemijos pradžioje sandėliai buvo pilni, o jos pradžia nebuvo tokia sunki prekybai naujais automobiliais. Tačiau pernai sandėliuose automobilių visiškai nebeliko dėl įvestų pandemijos apribojimų ir lustų trūkumo.
„Todėl kilo ir kainos. Tačiau kalbant apie gamybą dabar rinka stabilizavosi. Kainodara vis dar išlieka aukšta ir ji labiausiai apima užsakomus automobilius iš gamybos. Dabar atstovybėse sandėliai užsipildę ir galima išsirinkti naują automobilį už mažesnę kainą, kurios krito į 2020 metų lygį“, – kalbėjo „Renault“ atstovas.
Pašnekovo teigimu, dar pernai buvo įprasta, kad užsakyto naujo automobilio tekdavo laukti 9 mėnesius ar ilgiau. Tačiau gamybai susitvarkius, dabar pristatymas vidutiniškai trunka nuo 2 iki 4 mėnesių. Tiesa, M. Plukys neslėpė, kad sulėtėjus ekonomikai automobilių rinkoje taip pat matoma nerimo ženklų.
„Rinkos lėtėjimas jaučiamas, palūkanų kilimas yra viena iš pagrindinių priežasčių. Todėl „Renault“, kaip gamintoja, reaguodama į šį faktorių, netgi sumažino automobilių kainas“, – atviravo M. Plukys.
Dažniau renkasi iš sandėlio
„Moller Baltic Import“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Laurynas Žukauskas portalui taip pat kalbėjo, kad atsistačius gamyklų tiekimo grandinėms, naujų „Volkswagen“ automobilių surinkimo tempas stabilizavosi. Taip pat sutrumpėjo ir laikas, per kurį klientams yra pristatomi užsakyti automobiliai.
„Daugelio automobilių tiekimo terminas sutrumpėjo iki 3–6 mėnesių. Dabar užsakius elektromobilį, jį būtų galima gauti po 2–3 mėnesių. Tiesa, pasirinkus tam tikrą papildomą įrangą, pristatymo terminas gali būti ir šiek tiek ilgesnis. Taigi įtakos tam turi ne tik pasirinktas modelis, bet ir jo komplektacija“, – pažymėjo L. Žukauskas.
Jo teigimu, šiuo metu sandėliuose laikomų automobilių kiekis leidžia visiškai patenkinti greitai naują transporto priemonę norinčių įsigyti klientų poreikius.
„Užsakymų valdymas užtikrina galimybę visuomet pasiūlyti klientams naujų automobilių tiek iš sandėlio, tiek iš artimiausios surinkimo serijos. <...> Pastebime, kad klientų elgesys taip pat pasikeitė. Jei prieš pandemiją pirkėjai dažniausiai užsakinėdavo automobilius, tai šiandien dauguma jų renkasi sandėlio pasiūlymus“, – pridūrė „Moller Baltic Import“ atstovas.
Tiesa, pašnekovas buvo atviras, kad pastaraisiais metais naujų automobilių kainos augo, tačiau šis augimas, pasak L. Žukausko, buvo mažesnis nei metinė infliacija. Šiuo atveju automobilių kainoms didžiausią įtaką darė brangstantys ištekliai ir įvairūs komponentai, o taip pat būtinybė perskirstyti dėl karo Ukrainoje nutrūkusias tiekimo grandines.
Nepaisant to, pažymima, kad naujų automobilių rinka ir toliau auga, o labiausiai didėja elektromobilių pardavimai.
„Pirkėjai aktyviai jais domisi, iš benzininių ar dyzelinių automobilių persėda į ID. šeimos modelius. Aiškiai matome tendenciją, kad tokių klientų dalis ateityje tik didės. Dėl galimybės pasinaudoti valstybės parama mūsų kai kuriais elektromobiliais taip pat vis labiau domisi įmonės. Įsigydamos elektromobilius, kurių kaina yra mažesnė nei 50 tūkst. eurų, jos taip pat gali susigrąžinti ir PVM“, – apie rinkos tendencijas kalbėjo L. Žukauskas.
Pirkėjų įpročiai pasikeitė
Šiemet pokyčiai pastebimi ir naudotų automobilių rinkoje. Kaip teigė automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas, po itin „karštos“ rinkos pernai, dabar jaučiama normalizacija, panaši į 2019 metus.
„Pirkėjai gana aktyvūs, o pardavėjų pasiūla išaugusi. Tiesa, šiuo metu pastebime, kad yra parduodama šiek tiek mažiau automobilių. Mažiausias aktyvumas pastebimas pigiausių ir seniausių automobilių segmentuose“, – tvirtino pašnekovas.
Visgi G. Dauparas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais automobilių rinka pasikeitė: prasidėjus pandemijos laikotarpiui ir atsiradus lustų trūkumui, žmonės išmoko pirkti apynaujį automobilį vietoje naujo, taip ne tik sutaupydami pinigų, bet ir gaudami pirkinį iš karto, o ne po kelių mėnesių ar net metų.
„Visgi naujų automobilių tiekimo terminams trumpėjant dalis pirkėjų grįžta prie naujo automobilio pirkimo, tačiau kita dalis, pajutusi, kad perkant ne visiškai naują automobilį sutaupoma pinigų, daiktas gaunamas greičiau ir transporto priemonė nuvertėja lėčiau – lieka prie šio sprendimo. Tai puikiai įrodo ir antrąjį 2023 metų ketvirtį net 34 proc. padidėjusi transporto priemonių iki 1 metų amžiaus kaina.
Per minėtą ketvirtį ir šių transporto priemonių kiekis šalyje ūgtelėjo 23 proc. Tai gali atrodyti nemažai, bet viso Lietuvos autoparko mastu automobiliai iki 1 metų amžiaus sudaro pačią mažiausią dalį. Antrą šių metų ketvirtį nauji automobiliai sudarė 11 proc. visų per ketvirtį pasirašytų pardavimo sutarčių. Likusi dalis – naudoti bei importuoti automobiliai. 11 proc. – nėra itin didelė dalis, bet ji po truputį auga“, – detalizavo G. Dauparas.
Kainos kilo į viršų
Žvelgdamas į ateitį G. Dauparas teigė manantis, kad šiuo metu automobilių rinka dar nėra visiškai atsistačiusi, tačiau galima matyti stabilizacijos pradžią. Anot pašnekovo, naudotų automobilių rinkoje juntama vis dar maža pasiūla ir iš lėto į įprastą, priešpandeminį ritmą grįžtanti paklausa.
„Visgi, kol kas naudotų automobilių pardavėjai išgyvena gerą laikotarpį. Tikėtina, kad visiškai pasibaigusi lustų krizė ir į priešpandeminius laikus grįžę naujų automobilių gamybos terminai sumažins apynaujų naudotų transporto priemonių paklausą. Žinoma, vertinant dabartinę geopolitinę situaciją, tiekimo grandinės gali ir vėl sulėtėti dėl pakilusių energijos kainų ar įvairių ekonominių poveikių“, – kalbėjo automobilių rinkos ekspertas.
Jis pridūrė, kad puslaidininkių trūkumo problema po truputį mažėja, o kai kurių naujų automobilių tiekimo tempai trumpėja. „Tačiau specifinių lustų trūkumas vis dar išlieka. Kaip teigia „McKinsey“ analizė, panašu, kad trūkumą vis dar jausime bent jau iki 2025 metų vasaros“, – prognozes pateikė pašnekovas.
Rinka išaugo
Vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė apie 8,8 tūkst. eurų. Lygiai prieš metus vidutinė kaina buvo 7,6 tūkst. eurų. Vidutinė portale „Autoplius.lt“ parduodamo automobilio kaina – apie 9 tūkst. eurų.
Tuo metu vidutinis naudoto Lietuvos keliais važiuojančio automobilio amžius siekia 16 metų ir 8 mėn. Pastebima, kad šalies autoparkas sensta ne pirmą ketvirtį iš eilės. Pavyzdžiui, 2022 metų antrąjį ketvirtį vidutinis automobilių amžius buvo 16 metų ir 5 mėn.
Bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis, Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas šių metų liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 14 proc. iki 2,6 tūkstančio. Tai buvo antras mėnuo iš eilės, kai rinka reikšmingai ūgtelėjo.
Liepą asmeninių automobilių registravimas padidėjo 9,7 proc. iki 2,3 tūkst., o lengvųjų komercinių transporto priemonių apimtis išaugo 71,5 proc. iki 271.
Praėjusį mėnesį įregistruoti 172 tikrieji elektromobiliai – 7,5 proc. daugiau nei prieš metus.
Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 18,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 4,5 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais.
