Pasak tyrimus Atgimimo aikštėje atliekančios UAB „Statybų archeologija“ archeologo Mariaus Petkaus, kol kas atkastas tik pirmasis žemių sluoksnis.
Kaip ir buvo prognozuota, atkastos iki pokario buvusios Biržos gatvės liekanos: grindinio fragmentai, XIX a. – XX a. pradžioje statytų namų pamatai.
„Radome ir to laikmečio radinių: keramikos, stiklo dirbinių, monetų. Kol kas negalime nustatyti jų vertės, nes dar nenuvalyti“, – sakė M. Petkus.
Archeologinius tyrimus stebintis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad įdomesnių radinių Atgimimo aikštėje galima tikėtis maždaug 2,5-3 m gylyje.
Archeologai gali atkasti maždaug toje vietoje XVII a. buvusių miesto gynybinių įtvirtinimų elemento – ravelino liekanas. Žinia, kad palei visą senamiestį buvo supiltas pylimas, o šalia jo buvo vandens griovys. Keliose vietose įtvirtinimai dar buvo sustiprinti trikampio formos ravelinais.
Vienas jų ir buvo toje vietoje, kur dabar Atgimimo aikštė. Šis ravelinas saugojo Tilto vartus, pro kuriuos buvo patenkama į miestą iš šiaurinės pusės”, – pasakojo L. Kavaliauskas.
Pašnekovas pridūrė, kad Atgimimo aikštę tiriantys archeologai visus radinius fiksuoja ir informaciją teikia Vilniuje esančiai Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai. Jos ekspertai sprendžia, kaip turi būti toliau elgiamasi su radiniais.
Biržos gatvė
Biržos gatvė buvo viena seniausių Klaipėdos gatvių. Biržos gatvė buvo Friedricho Vilhelmo (dabar Tiltų) gatvės linijos tęsinys.
Biržos tiltas anksčiau senamiesčio atžvilgiu eidavo tiesiai, o nuo tilto ėjo Biržos gatvė, kuri posūkiu į dešinę susijungdavo į trikampę sankryžą su Aleksandro (Liepų) ir Liepojos (Herkaus Manto) gatvėmis.
Po Antrojo pasaulinio karo Biržos tiltas buvo atstatytas kitu kampu, o Biržos gatvę iš miesto žemėlapio „ištrynė“ Herkaus Manto gatvės ir Atgimimo aikštės statybos.
