Draudimo sektorius aplipęs įvairiais mitais: laikomas senu, nelanksčiu, kartais – net nuobodžiu. Tyrimai rodo, kad žmonėms trūksta žinių apie karjeros galimybes šiame sektoriuje ir jie mieliau renkasi startuolius. Ko gali imtis draudimo įmonės, siekdamos laimėti konkurencinėje kovoje dėl talentų?
JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad net 44 proc. milenialsų mano, kad karjera draudimo sektoriuje yra neįdomi. Deja, tokios statistikos Lietuvoje neturime, bet nuspėti, kad šis sektorius apipintas nuobodumo mitu ir mūsų šalyje – nesudėtinga.
Tradiciniuose sektoriuose, tokiuose kaip finansai ar draudimas, veikiantys verslai Lietuvoje paprastai laikomi darbovietėmis, galinčiomis užtikrinti stabilumą. Tačiau kartu jiems klijuojamos nelankstumo, lėto reagavimo į pokyčius ir negebėjimo prisitaikyti etiketės. Tai nėra tie apibūdinimai, kuriuos kandidatai priskirtų savo svajonių darbdaviui.
Taip pat gyvename ir veikiame valstybėje, kurioje egzistuoja geros sąlygos kurtis ir augti startuoliams. Atitinkamai, turime itin stiprių jaunų, inovatyvių įmonių, kurios neretai tampa pagrindiniu darbo rinkos dalyvių, ypač Z kartos ir milenialsų, taikiniu.
Štai, 2023 m. „Unicorns Lithuania“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 78 proc. apklaustųjų studijas baigiančiam savo vaikui ar kitam giminaičiui rekomenduotų arba greičiau rekomenduotų dirbti startuolyje.
Tai – geros žinios startuoliams, bet rimtas signalas tradiciniam verslui. Siekdamos pritraukti jaunuosius talentus į savo komandas, tradicinėse industrijose veikiančios įmonės privalo imtis papildomų veiksmų tam, kad sudomintų galimus kandidatus. Tad ką gi reikėtų daryti?
Edukuoti, edukuoti ir dar kartą edukuoti
Užsienio tyrimai rodo, kad 8 iš 10 milenialsų apskritai trūksta žinių ir informacijos apie karjeros galimybes draudimo sektoriuje. Nenuostabu, kad iš nežinojimo pradeda kilti ir nepagrįsti mitai.
Tai – rimtas iššūkis visoms draudimo sektoriaus įmonėms. Jei trūksta supratimo, reikia edukuoti: visų pirma, apie tai, kodėl draudimo reikia ir kokią vertę jis sukuria; antra, apie karjeros ir augimo galimybes.
Pavyzdžiui, kiek žmonių žino, ką draudimo įmonėse veikia aktuarai? Nedaug.
Aktuarai yra ateities įvykių finansinių pasekmių modeliavimo ir su rizika susijusių duomenų analizės ekspertai. Jie padeda priimti objektyvius ir skaičiais pagrįstus sprendimus. Tai – ypatingai įdomi pozicija, kurioje save galėtų atrasti ne vienas. Visgi, jei verslas neatliks savo užduočių edukuojant darbo rinkos dalyvius apie šią ar bet kokią kitą draudimo bendrovės poziciją, naivu tikėtis, kad tinkami kandidatai atsiras patys.
Nebijoti organizacinių pokyčių
„McKinsey & Company“ tyrimas parodė, kad kone 4 iš 5 darbuotojų Europoje yra nemotyvuoti. Viena to priežasčių – vadovai. Galbūt jie nesudaro galimybių augti, galbūt neišgirsta poreikių, gal kažkur tiesiog nesutampa požiūriai.
Su tokiomis problemomis susiduriančios įmonės vis dažniau visai atsisako vadovų grandies ir įveda horizontalią organizacijos struktūrą. Joje išlaikoma generalinio direktoriaus pozicija, tačiau darbuotojai suskirstomi į vadinamuosius hub’us, kur komandos nariai atsako už savo kompetencijos sritis: vienas – už komunikaciją, kitas – už rinkodarą, trečias – už elektroninę prekybą ir taip toliau.
Nors tokia darbo organizavimo praktika dažniau taikoma startuoliuose, ji gali puikiai tikti ir tradiciniuose sektoriuose veikiantiems verslams.
Norėdamos griauti mitus, draudimo bendrovės turi iš esmės keisti savo veidą. Dabar – geriausias laikas tai daryti. Gyvename transformacijos amžiuje, kai naujausios technologijos gali atverti daugybę naujų durų. Draudimo sektoriui tai – ypač aktualu.
