Prasidėjęs ruduo neišvengiamai žada artėjantį šaltąjį metų sezoną, o su juo – įprastai tokiu metu padidėjantį žmonių sergamumą peršalimo ir kitokiomis sezoninėmis ligomis. Niekur neišnyko ir nuolat mutuojantis COVID-19 ligos sukėlėjas. „Kalvotoji Žemaitija“ domėjosi, kaip artėjančiam šaltajam sezonui ruošiasi medikai ir ką, norint išvengti sunkių susirgimų, derėtų žinoti gyventojams.
Stasys Katauskas
Tikisi gyventojų sąmoningumo
Nors prasidėjęs ruduo kol kas šiltas ir orai dar primena vasarą, šiemet jau nuo rugpjūčio visoje Lietuvoje fiksuojama daugiau COVID-19 ligos atvejų, nei tuo pačiu metu pernai. Ne išimtis, deja, ir Telšiai. Sergamumas šia liga fiksuojamas įvairiose amžiaus kategorijose, tačiau pagal besikreipiančių į VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių pacientų srautą, labiau dominuoja vaikų ir ypač vyresnio amžiaus žmonių grupės.
Regioninės Telšių ligoninės infekcijų kontrolės specialistė Asta Matulevičienė „Kalvotajai Žemaitijai“ pasakojo, kad, reaguojant į tai, ligoninėje jau dabar yra sustiprinta infekcijų kontrolė.
Visi stacionarizuojami pacientai, kuriems yra pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi simptomai (karščiavimas, gerklės skausmas, kosulys ar kt.), yra tiriami greitaisiais testais dėl COVID-19 ligos nustatymo, o stacionaro skyrių, įskaitant ir Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus darbuotojai, esant bent mažiausiai rizikai, tiesioginio kontakto su pacientais metu yra įpareigoti dėvėti nosį ir burną dengiančias bei kitas asmens apsaugos priemones.
Pagal dabartinę epidemiologinę situaciją, pacientų lankymas ligoninės skyriuose kol kas nėra ribojamas, išskyrus tuos atvejus, kuomet pacientai yra hospitalizuoti dėl COVID-19 ligos arba dėl kitos priežasties paguldyti į izoliacines palatas. Tačiau lankytojai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias asmens apsaugos priemones, laikytis rankų higienos ir kitų nustatytų taisyklių, kad būtų galima išvengti oro lašeliniu, tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio būdais plintančių infekcijų.
A.Matulevičienė akcentavo, kad tikimasi žmonių sąmoningumo, saugant save ir kitus. Itin atkreiptinas dėmesys, kad nereikėtų vykti lankyti sergančių artimųjų tiems žmonėms, kurie patys jaučiasi turintys užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, kamuoja kosulys, sloga, juntamas pasunkėjęs kvėpavimas). Pastaruoju metu jau buvo keli atvejai, kuomet toks neatsargus, netinkamas artimųjų elgesys pablogino pastarųjų būklę, prailgino stacionarizacijos trukmę. Dažnas vykstančiųjų lankyti argumentas tokiais atvejais, kad norėjo atvežti kokių nors daiktų ar maisto produktų. Tačiau A. Matulevičienė pabrėžė, kad, esant poreikiui, artimųjų tvarkingai supakuoti daiktai visada bus perduoti pacientams.
Ragina skiepytis
Koronaviruso infekcija ne vienintelė oru plintanti virusinė liga. Artėjant šaltajam sezonui, kaip ir kasmet prognozuojama, kad daugės sergančiųjų sezoniniu gripu. A. Matulevičienė sakė, jog prognozuojama, kad sergamumas COVID-19 liga, gripu bei kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiemet nebus mažesnis nei pastaruosius dvejus metus, todėl jau dabar rizikos grupėms priklausantys asmenys (65 m. ir vyresni, sergantys lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo jų amžiaus, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose, nėščiosios, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai) raginami pasiskiepyti vakcinomis nuo gripo bei COVID-19 ligos ir taip sumažinti galimą sunkių pasekmių, kaip hospitalizacijos, pokovidinio sindromo ar net mirties riziką. Dėl skiepijimosi reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus.
Medikai taip pat ragina gyventojus nepamiršti skiepytis ir nuo erkinio encefalito, nes tai yra veiksmingiausia profilaktikos priemonė, galinti apsaugoti nuo sunkių žmogaus centrinės nervų sistemos pažeidimų.
„2023 metų duomenimis, Telšių apskrityje fiksuojami itin aukšti sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai, ir jie yra vieni didžiausių Lietuvoje, skaičiuojant kaip rodiklį 100 tūkst. gyventojų“, – sako A. Matulevičienė ir primena, kad erkę laiku aptikti kartais būna labai sunku. Nereikia pamiršti, kad į namus gali ją parnešti ir augintiniai. Specialistė pabrėžia, jog ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje medikų personalas visada suteiks būtinąją pirmąją pagalbą, ištrauks erkę, bet erkės ligoninėje dėl jų infekuotumo (erkiniu encefalitu ar Laimo ligos sukėlėju) netiriamos ir gyventojai erkinio encefalito vakcina neskiepijami. Dėl skiepijimosi nuo erkinio encefalito reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir nuo šių metų rugsėjo 1 d. pagal nacionalinę imunoprofilaktikos programą, turintys privalomąjį sveikatos draudimą 50-55 metų amžiaus gyventojai šia vakcina skiepijami nemokamai. Kiti gali tai padaryti savo lėšomis.
Erkės platina dvi ligas. Nuo vienos jų – Laimo ligos – skiepų nėra. Specifinis simptomas Laimo ligai būdingas odos paraudimas – tai raudona ryški dėmė, apsupta švelnesnės rausvos spalvos žiedo. Paraudimas būdingas maždaug 80 proc. sergančiųjų ir dažniausiai pasireiškia praėjus 7 dienoms po erkės įkandimo. Atsiradus tokiam bėrimui, svarbu nenumoti ranka, laiku pastebėjus ir identifikavus, kad žmogus susirgo Laimo liga, antibiotikų pagalba galima išvengti sunkių šios ligos padarinių. Deja, anot A. Matulevičienės, dažnai būna, kad gyventojai laiku to nepastebi, kreipiasi nerasdami priežasties, kodėl ima blogėti savijauta, ir žmogui pagelbėti jau daug sunkiau.
Daugėja besikreipiančių dėl gyvūnų apkandžiojimo
Tiesa, atskirais atvejais skiepijama ir ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Įvykus įvykiui (įkandus, įdrėskus, apseilėjus pasiutlige sergančiam gyvūnui), labai svarbu laiku kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų įvertinta sužalojimo rizika ir, prireikus, atlikta vakcinacija nuo pasiutligės. Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje vykdoma pokontaktinė pasiutligės profilaktika (penkios vakcinos dozės tam tikru intervalu), nes skiepai yra vienintelis būdas, galintis išgelbėti žmogui gyvybę. Beje, A. Matulevičienė pastebi, kad pastaruoju metu besikreipiančių dėl gyvūnų apkandžiojimų, apdraskymų atvejų daugėja ir tai padaro pačių pacientų ar jų artimųjų augintiniai. „Pas mus dar yra skiepijama vakcina nuo stabligės. Pastarąja liga galima užsikrėsti esant atviroms žaizdoms, ypač, jei į ją patenka nešvarumų. Kuo gilesnė ir nešvaresnė žaizda, tuo didesnė rizika susirgti stablige“, – sakė A. Matulevičienė.
Svarbu laiku užkirsti kelią infekcijai plisti
A.Matulevičienė pastebi, kad sveikatos apsaugos sistema nuolat susiduria su naujais iššūkiais. Vienas naujausių – Beždžionių raupai, kurių židinys atsirado Afrikos kontinente, tačiau jau fiksuotas ir įvežtinis atvejis Europoje, Švedijoje. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija jau turi parengusi rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl šios ligos atpažinimo ir atvejų valdymo. Beždžionių raupai – infekcinė liga, kuria galima užsikrėsti per artimą ar tiesioginį kontaktą su sergančiuoju. Užsikrečiama per kūno skysčius (pūlius ar kraują) nuo odos pažeidimų ar šašų. Taip pat oro lašeliniu būdu. Simptomai pasireiškia per 3-21 dienos laikotarpį nuo užsikrėtimo. Bendrieji simptomai – karščiavimas, limfmazgių patinimas, nugaros, raumenų skausmas. Specifiniai simptomai: odos bėrimas, gleivinės opos, bėrimas, per 3 dienas plintantis nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Pajutus tokius požymius, reikėtų nedelsiant izoliuotis nuo aplinkinių ir dėl ligos nustatymo kreiptis į vieną iš kiekviename šalies didmiestyje esančių ligoninių, turinčių infekcinių ligų stacionarus.
Numoti ranka į šią grėsmę nederėtų, – pastebi A. Matulevičienė. Mat ir telšiškiai neretai lankosi Švedijoje, kur jau fiksuotas Beždžionių raupų atvejis, kitose šalyse. Tad tikimybė atsivežti užsikrėtimą visada egzistuoja, o laiku neatpažinus užsikrėtimo ir leidus susidaryti ligos židiniui, suvaldyti infekcijos ir užkirsti kelią tolesniam jos plitimui būna sunkiau.
Neramina ir didėjantis tėvų, atsainiai žiūrinčių į savo vaikų skiepijimą, skaičius. Tokios jau beveik nunykusios ligos kaip tymai, tuberkuliozė, hepatitas B, nuo kurių skiepijama dar kūdikystėje, dėl dalyje visuomenės plintančių klaidingų įsitikinimų apie neva skiepų daromą žalą, pamažu vėl sugrįžta. Žmonėms derėtų pasitikėti medicina, o ne pseudomoksliniais mitais, pastaruoju metu itin plintančiais per socialinius tinklus.
